2018-04-19 14:48:00

Popiežiaus Benedikto XVI išrinkimo tryliktosios metinės


Ketvirtadienį sukako popiežiaus emerito Benedikto XVI išrinkimo tryliktosios metinės. 2005 balandžio 19-osios popietę, virš Siksto koplyčios pakilę balti dūmai ir Šv. Petro bazilikos varpų dūžiai paskelbė apie naujo popiežiaus išrinkimą. Popiežiumi išrinktas kardinolas Joseph Ratzinger, buvęs Tikėjimo mokymo kongregacijos prefektas ir Kardinolų kolegijos dekanas. Prieš suteikiant pirmąjį kaip naujojo Romos vyskupo palaiminimą, popiežius Benediktas XVI pasakė trumpą kalbą:

„Brangūs broliai ir seserys, po didžiojo popiežiaus Jono Pauliaus II, garbingieji kardinolai išrinko mane, paprastą ir nuolankų Viešpaties vynuogyno darbininką.

Mane guodžia tai, kad Viešpats moka dirbti bei veikti ir su nepakankamais įrankiais. Visų pirma pasivedu jūsų maldoms. Džiaugdamiesi prisikėlusiu Viešpačiu, pasitikėdami nuolatine Jo pagalba, eikime pirmyn. Viešpats mums padės, ir Marija, Jo Švenčiausioji Motina, bus su mumis. Ačiū“.

Tokie buvo pirmieji išrinkimo dieną ištarti naujojo popiežiaus žodžiai.

Benediktas XVI: Taika visų pirma yra Dievo dovana

2005 m. balandžio 27-ąją, pirmojoje bendrojoje audiencijoje popiežius kiek išsamiau paaiškino, kodėl pasirinko Benedikto vardą.

„Pasivadinau Benediktu galvodamas apie popiežių Benediktą XV, kuris vadovavo Bažnyčiai sunkiais Pirmojo pasaulinio karo metais. Jis buvo drąsus taikos pranašas, ryžtingai stengęsis, kad būtų išvengta karo, o vėliau gelbėjęs nuo karo nukentėjusius žmones. Eidamas jo pėdomis trokštu tarnauti susitaikinimui bei žmonių ir tautų harmonijai, būdamas giliai įsitikinęs, jog taika visų pirma yra Dievo dovana, brangi ir, deja, trapi dovana, kurios turime melsti, kurią turime saugoti ir kurti kiekvieną dieną visų bendromis pastangomis“.

Europos vienybė ir krikščioniškos šaknys

Benedikto vardas taip pat primena didįjį Vakarų vienuolystės patriarchą šv. Benediktą Nursietį, Europos globėją, kartu su šventaisiais Kirilu ir Metodijumi ir su šventosiomis Kotryna, Brigita ir Edita Stein. Šv. Benedikto įsteigto ordino progresyvi plėtra turėjo milžinišką įtaką krikščionybės skelbimui visame Europos žemyne. Šv. Benediktas Nursietis yra svarbus visos Europos vienybės atramos taškas, bylojantis apie bendras krikščioniškas Europos kultūros ir civilizacijos šaknis, kurių nevalia išsižadėti. Šis Vakarų vienuolystės tėvas savo reguloje vienuoliams paliko priesaką nieko nekelti aukščiau Kristaus.

„Pradėdamas savąją Petro Įpėdinio tarnystę šv. Benedikto prašau padėti mums visiems, kad Kristus būtų mūsų gyvenimo centre. Kristus visada tebūna pirmoje vietoje mūsų mintyse ir mūsų veikloje“, - kalbėjo popiežius netrukus po išrinkimo aiškindamas Benedikto vardo pasirinkimą.

Dievas brandina savo tautos tikėjimą

Popiežius Benediktas XVI 2013 metais pasitraukė iš Visuotinio Bažnyčios ganytojo pareigų, atverdamas kelią naujo popiežiaus rinkimams.

Benediktas XVI per paskutiniąją bendrąją audienciją 2013 vasario 27 dieną, dieną prieš pasitraukimą iš Petro tarnystės pareigų, apžvelgė aštuonerius popiežiaus tarnystės metus, prisiminė išrinkimo popiežiumi dieną ir dėkojo „Dievui, kuris veda ir ugdo Bažnyčią, sėja savo Žodžio sėklą ir brandina savo tautos tikėjimą“.

Viešpats yra Bažnyčios valtyje

„Tikrai Viešpats mane vedė, buvo arti manęs, kasdien galėjau jausti jo buvimą. Jaučiausi kaip Petras su apaštalais valtyje Galilėjos ežere. Viešpats mums davė daug saulėtų ir švelnių dienų, kuriomis žūklė buvo sėkminga, tačiau, kaip ir visoje Bažnyčios istorijoje, būta ir stiprių bangų bei priešingo vėjo ir atrodė, kad Viešpats miega. Tačiau visą laiką žinojau, kad Viešpats yra valtyje, kad Bažnyčios valtis yra ne mano, ne mūsų, bet Jo ir Jis neleis jai nuskęsti; jis ją vairuoja tarpininkaujant žmonėms, kuriuos jis pats pasirenka, nes taip jis norėjo. Buvau ir esu šituo įsitikinęs ir šito tikrumo niekas neaptemdys. Dėl to šiandien mano širdis pilna dėkingumo Dievui, kad negailėjo visai Bažnyčiai ir man savo paguodos, šviesos ir meilės“.

Dievas laukia, kad mes jį mylėtume

„Norėčiau, kad kiekvienas jaustųsi mylimas Dievo, kuris dėl mūsų atidavė savo Sūnų ir parodė mums savo begalinę meilę. Norėčiau, kad kiekvienas džiaugtųsi, jog yra krikščionis. Taip, džiaukimės tikėjimo dovana. Šio brangaus gėrio nieks negali iš mūsų atimti. Kiekvieną dieną dėkokime už tai Viešpačiui malda ir nuosekliu krikščionišku gyvenimu. Dievas mus myli, bet jis laukia, kad ir mes jį mylėtume!“

Įsipareigojimas Viešpačiui visam laikui

„Leiskite man dar kartą sugrįžti į 2005 m. balandžio 19-ąją. Šito sprendimo rimtumas glūdi taip pat tame, kad tą kartą įsipareigojau Viešpačiui visam laikui ir visiems laikams. Mano sprendimas atsisakyti aktyvaus Petro tarnystės vykdymo, nereiškia jos atsižadėjimo. Nebėgu nuo kryžiaus, bet nauju būdu pasilieku su Nukryžiuotu Viešpačiu. Atsisakau vadovavimo Bažnyčiai tarnystės galių, bet pasilieku tarnauti malda, jei taip galima sakyti – šv. Petro garde. Aš lydėsiu Bažnyčios kelionę malda ir meditacija, aukodamasis Viešpačiui ir jo Sužadėtinei.

Tikėjimo vizija

„Brangūs bičiuliai! Dievas vadovauja savo Bažnyčiai, visada ją palaiko, o ypač sunkiais momentais. Niekuomet nepraraskime šitokios tikėjimo vizijos, kuri yra vienintelė tikra Bažnyčios kelionės ir pasaulio vizija. Mūsų širdyje, kiekvienoje širdyje, tebūnie džiugus tikrumas, kad Viešpats yra su mumis, kad jis mūsų nepalieka, kad jis mums artimas ir mus apgaubia savąja meile. Ačiū!“ (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.