Soc. tinklai:

RSS:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:

Popiežius \ Kelionės

Don Tonino: ganytojas, kuris pakviestas atsakė „taip“, o ne „galbūt“

Pranciškaus tyli malda prie Don Tonino kapo

2018/04/20 14:01

Vyskupo Antonio Bello (1935-1993), vadinto tiesiog Don Tonino, 25-erių metų iškeliavimo į Tėvo namus sukakčiai skirtą piligriminę kelionę Italijos pietuose popiežius Pranciškus pradėjo nuo apsilankymo Alessano miestelyje, kuriame šis ganytojas, garsus savo plataus užmojo socialine veikla ir mintimi, gimė ir buvo palaidotas. Šventasis Tėvas keliavo lėktuvu, o vėliau sraigtasparniu.

Alessano miestelyje popiežius sustojo maldai prie Don Tonino, kuriam yra užvesta beatifikacijos byla, kapo, pasveikino jo šeimos narius, vėliau, kreipėsi į tikinčiuosius, susirinkusius aikštėje prie miestelio kapinių. Šiame susitikime dalyvavo per 20 000 žmonių.

„Ačiū, mano žeme, maža ir neturtinga, kuri mane pagimdei tokiu pat neturtingu kaip tu, tačiau būtent taip suteikei neprilygstamą turtą suprasti vargšus ir pasirengti šiandien jiems tarnauti“, citavo Don Tonino žodžius Pranciškus.

Suprasti vargšus jam buvo tikras turtas. Jis buvo teisus, nes vargšai iš tiesų yra Bažnyčios turtas. Primink mums tai, Don Tonino, susidūrus su nuolatine pagunda spiestis už savo eilės sulaukusių galingųjų nugaros, ieškoti privilegijų, siekti patogaus gyvenimo. Evangelija, kaip paprastai primindavai per Kalėdas ir Velykas, dažnai kviečia nepatogiam gyvenimui, nes tas, kuris seka Jėzumi, myli vargšus ir nuolankiuosius. Taip elgėsi Mokytojas, taip skelbė jo Motina, šlovindama Viešpatį, kuris „numeta galiūnus nuo sostų ir išaukština mažuosius“, - kalbėjo popiežius, pridurdamas, jog Bažnyčia, kurios širdyje vargšai, visada yra įsijungusi „Dievo kanalą“ ir nepameta „Evangelijos dažnio“.

Don Tonino, - tęsė Šventasis Tėvas, - mus kviečia neteorizuoti artumo vargšams, bet būti arti jų, kaip tai darė Jėzus, iš turtingo dėl mūsų tapęs vargšu. (..) Don Tonino netrikdė prašymai, tačiau abejingumas sužeisdavo. Nebijojo pinigų trūkumo, tačiau nerimavo dėl darbo neužtikrintumo, ir šiandien tokios aktualios problemos. Neprarasdavo progos pabrėžti, kad pirmoje vietoje yra darbininkas ir jo orumas, o ne pelnas ir godumas. Nelaikė rankų kišenėse: veikė lokaliai, kad sėtų taiką globaliai, įsitikinęs, jog geriausias būdas užkirsti kelią prievartai ir bet kokio pobūdžio karams yra rūpintis stokojančiais ir remti teisingumą. Nes jei karas gimdo skurdą, tai ir skurdas gimdo karą. Todėl taika yra kuriama pradedant nuo namų, nuo gatvių, nuo dirbtuvių, kuriose yra lipdoma bendrystė.

Pranciškus taip pat kalbėjo apie Alessano žemėse subrandintą vyskupo pašaukimą ir jo pastangas padėti kitų pašaukimui – neapsiribojant vien tikinčiųjų pamaldumu, tačiau siekiant, kad jie tikrai įsimylėtų Viešpatį, karštai svajotų, dosniai dovanotų ir drąsiai nesustotų pusiaukelėje. Kai Viešpats įžiebia ugnį, negalima užgesinti vilties. Kai Viešpats paprašo „taip“, negalima atsakyti „galbūt“.

Bus naudinga, ne vien jaunuoliams, bet visiems mums, visiems ieškantiems gyvenimo prasmės, klausyti ir perklausyti Don Tonino žodžius, - sakė popiežius.

 

Iš šio ganytojo, pasak jo, taip pat galime mokytis betarpiškumo. Pats jo vardas, paprastas ir šeimyniškas, jau pasakoja apie jo troškimą būti mažu, kad būtų arčiau, kad sumažintų atstumus. „Mylėkime pasaulį. Linkėkime jam gero. Paimkime jį už parankės. Būkime gailestingi. Nepriešinkime jo visada su įstatymo griežtumu, prieš tai neįlieję švelnumo dozės“, citavo dar vieną italo vyskupo pasakymą Pranciškus, komentuodamas, jog tokia turi būti Bažnyčia: ne supasaulėjusi, bet dėl pasaulio. Nelaukianti, kol ką gaus, tačiau pati suteikianti pirmąją pagalbą. Nepaskendusi praeities nostalgijoje, tačiau mylinti šiandieną, panašiai kaip Dievas, „pamilęs pasaulį“.

Paprastas, bičiuliškas Don Tonino vardas, anot Pranciškaus, taip pat byloja apie sveiką alergiją titulams, norą išsilaisvinti iš visko, kad liktų tik meilė Viešpačiui. Noras išsilaisvinti, paties Dievo Tarno žodžiais, iš „galios ženklų“, kad liktų tik „ženklų galia“.

Dar vienas Don Tonino patarimas, savo širdyje mokėjusio sujungti žemę ir Dangų, yra visada išlikti „kontemplia-aktyviais“, niekada neatskirti veiksmo nuo maldos, kad neliktumėme pasiteisinimuose nepasijudinti ir kad neapsigautume, manydami, jog dirbame dėl Dievo Karalystės, kai iš tiesų dirbame vien dėl savęs ir remiantis tik savimi.

Brangūs broliai ir seserys, kiekvienoje epochoje Viešpats Bažnyčios kelyje pastato liudytojus, kurie įkūnija gerąją Velykų naujieną, vilties dėl visų ateities pranašus. Jūsų žemėje Dievas taip pat iškėlė vieną, kaip dovaną ir pranašystę mūsų laikams. Ir Dievas trokšta, kad jo dovana būtų priimta, jo pranašystė išpildyta, - sakė popiežius Pranciškus, drąsindamas išgyventi Evangeliją „be nuolaidų“, skleisti jos kvapnų džiaugsmą. (Vatikano radijas)

2018/04/20 14:01