Popiežius priėmė Anglų kolegijos bendruomenę

Prieš Gerojo Ganytojo sekmadienį – maldos už pašaukimus dieną – šeštadienį popiežius Pranciškus priėmė vienos iš Romos mieste veikiančių kelių dešimčių kunigų seminarijų ir studentatų – Popiežiškosios Anglų kolegijos bendruomenę.

Sveikindamas seminaristus, kunigus ir Kolegijos personalą, popiežius priminė, kad kiekvieno tikinčiojo gyvenimas ir ypač kiekvieno kunigo misija remiasi dviem kertiniais akmenimis – meile Dievui ir meile artimui.

Visų pirma meilė Dievui. Gera matyti jaunus vyrus, kurie ruošiasi įsipareigoti visą gyvenimą nuolatos tarnauti Viešpačiui. Priimti tokį sprendimą buvo sunku mano laikais, - sakė Pranciškus, - tačiau tai dar sunkiau šiais laikais, dabartinėje „provizoriškumo kultūroje“. Dėl to esmiškai svarbu dabartiniu rengimosi kunigystei laikotarpiu, studijų seminarijoje metais puoselėti dvasinį gyvenimą. Šitaip įgysite daugiau jėgų tarnavimui Dievui ir Bažnyčiai, o tuo pačiu ir surasite ramybę ir džiaugsmą, kurį tik Jėzus gali duoti. Antras svarbus elementas – meilė artimui. Kunigas yra Kristaus liudytojas ne dėl savęs paties, bet nuolatos tarnaudamas žmonėms. Tarnystė turi būti labai konkreti, reikia atsiklaupti prie kenčiančio žmogaus ir nuplauti jam kojas. Popiežius taip pat priminė svarbų meilės artimui bruožą – bendruomeniškumą. Ši tarnystė turi būti vykdoma gyvenant bendrystėje ir bendradarbiaujant su kitais kunigais, su pašvęstaisiais, su pasauliečiais, vyrais ir moterimis.

Kolegijos istorija

Popiežiškoji Anglų kolegija yra viena seniausių kunigų ugdymo institucijų Romos mieste. Šios kolegijos istorija siekia pirmųjų didžiųjų krikščionybės jubiliejų laikus. Anglosaksai maldininkai Romoje turėjo jau devintajame amžiuje jiems įkurtą prieglaudą, kuri vėliau tapo iki mūsų laikų išlikusia Šventosios Dvasios ligonine. Tačiau kai popiežius Bonifacas VIII 1300 m. įvedė naują krikščionybės jubiliejų tradiciją, maldininkų skaičius gerokai išaugo. Antrojo krikščionybės jubiliejaus metais – 1350-aisiais – maldininkų buvo tiek daug, kad nuspręsta Romoje įkurti dar vienus specialiai anglams skirtus namus.

Kai šešioliktajame amžiuje karalius Henrikas VIII atskyrė Anglijos Bažnyčią nuo Apaštalų Sosto, Romoje buvęs piligrimų centras tapo iš Anglijos kilusių seminaristų namais. Išsimokslinę ir kunigystės šventimus Romoje priėmę anglai ir velsiečiai slapta grįždavo į tėvynę. Daug iš Romos grįžusių katalikų kunigų mirė kankinių mirtimi. Dešimt nukankintų buvusių Romos anglų kolegijos studentų paskelbti šventaisiais. Taip pat ir pati Kolegija to meto istoriniuose šaltiniuose vadinama „kankinių mokykla“.