Ši kelionė, - kalbėjo Pranciškus, - buvo Kristaus palaiminimo, Bažnyčios palaiminimo ženklas gyvybės ir taikos troškimui, kuris veržiasi iš šios tautos širdies: galėjau tai matyti akyse tūkstančių vaikų, jaunuolių, pripildžiusių Bogotos aikštę, sutiktų kitur.

Paulaius VI išvykdamas sakė, kad yra pasiryžęs kad ir tuoj pat atsisakyti šios kelionės, jei sužinotų, kad galėtų sustabdyti Čekoslovakijoje blogėjančią padėtį. Sugrįžęs į Romą Paulius VI sielojosi, jog „įvyko tai, kas atrodė nebeįmanoma: buvo sukrėsti tarptautinės tvarkos principai“.

Bažnyčios akyse žmogus turi valdyti žemę ne kaip savavalis savininkas, o kaip mylintis sergėtojas, jaučiantis pagarbų dėkingumą Kūrėjui. Deja, kraštutinio racionalizmo ir egocentrizmo įtakotas šiuolaikinis žmogus praranda kūrinijos sakralumo jausmą, 1989 pažymėjo ortodoksų patriarchas Dimitrijus. 

Nors ne taip greitai, kaip kai kam norėjosi, lyderystės ėmėsi tūkstantmetis islamiškasis Al Azhar universitetas Kaire, vienas iš pagrindinių sunitiškojo islamo centrų. Ypač per pastaruosius dvejus metus žengta svarbių žingsnių. 

Popiežius priešais Aparesidos Marijos atvaizdą meldėsi už visą žmoniją ir ypač už brazilų tautą. „Prašiau, kad Marija stiprintų krikščionių tikėjimą jumyse ir visos šalyse, kad jis būtų branginamas visų tautų kultūrose, kad drąsintų ir teiktų jėgų kurti naują taikią ir solidarią žmoniją“.

Prahos arkivyskupas kardinolas František Tomašek buvo kovų už laisvę simbolis, daug prisidėjo, kad priartėtų režimo pabaiga, nepabūgo kliūčių ir pavojų, tvirtai gynė Bažnyčią nuo Čekoslovakijos komunistinės valdžios puolimų.

Laiške Vadovicų muziejaus direktoriui Benediktas XVI išsakė viltį, kad jo dovanos „galės pradžiuginti muziejaus lankytojus ir pagilinti jų meilę šv. Jonui Pauliui II“.

Kardinolas Robert Sarah, Dieviškojo kulto ir sakramentų disciplinos kongregacijos prefektas, tokį "liturginį karą" pavadino „nukrypimu“ vien dėl fakto, kad liturgija turėtų būti ta vieta, kurioje krikščionys išgyvena vienybe tiesoje, tikėjime ir meilėje.