Penktadienį Bažnyčia minėjo Šv. Juozapą Kupertinietį
Rugsėjo 18 d. Bažnyčia minėjo Šv. Juozapą Kupertinietį, aviatorių ir studentų, ypatingai
egzaminų metu, globėją. Šv. Juozapas gimė 1603 metais pietų Italijoje, Kupertino miestelyje,
Lėčės (Lecce) provincijoje. Jo tėvas ūkininkas buvo prasiskolinęs, tad turėjo parduoti
net savo namus, o sūnus gimė tvarte. Anksti Juozapas Kupertinietis liko našlaitis,
liko gyventi su motina ir penkiais broliais. Šeima dirbdo įvairius paprastus darbus,
nuolatos buvo persekioja kreditorių, nors ir neturėjo pinigų. Juozapas Kupertinietis
kelis kartus bandė stoti į įvairius vienuolynus, tačiau kiekviena kartą buvo išvarytas,
nes buvo nerangus ir neišsilavinęs. Galiausiai, slaptomis padedamas vieno vienuolio,
buvo priimtas į Mažesniųjų brolių konventualų vienuolyną. Čia jam buvo pavesta rūpintis
mulu, o save leido vadinti „broliu asilu“.
Nežiūrint visų sunkumų, Juozapas
Kupertinietis neprarado vilties gauti kunigystės šventimų. Norėdamas išlaikyti sunkius
egzaminus, pasivedė Dievo Motinai, ją net vadindamas savo Motina. Dievo Motinos užtarimu
įvyko stebuklas. Būdamas mažamokslis visgi išlaikė egzaminus ir buvo pašventintas
kunigu. Net ir po šių įvykių, jis buvo toliau laikomas negabiu ir nuolatos siunčiamas
į atokiausias vietoves, kad nepridarytų daug žalos.
Kartą Juozapas Kupertinietis
aukodamas Šv. Mišias pateko į ekstazę, kurios metu buvo pakilęs į orą. Tai dažnai
pasikartodavo. Maldininkų minios pradėjo plaukti pasižiūrėt neįprasto reginio. Pačiam
Juozapui tai atnešė tik dar vieną nesėkmę. Šiuo reiškiniu pradėjo domėti inkvizicija.
Buvo apkaltintas naudojimusi žmonių pamaldumu ir priverstas gyventi atskirai nuo visų
kitų. Tačiau galiausiai buvo išteisintas. Šventasis tai priėmė su dideliu nuolankumu
ir paklusnumu. Paklusnumą jis lygino su karieta, kuri patogiai veža į Rojų.
Išgyvenęs
daugelį nesėkmių ir sunkumų, Šv. Juozapas Kupertinietis mirė 1663 rugsėjo 18 d. Ozimo
miestelyje, netoli Ankonos. (kl)