Soc. tinklai:

RSS:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:
Vatikano radijas

Pagrindinis puslapis / Bažnyčia

Benediktas XVI: Dievas ateina mūsų aplankyti


Ketvirtą Advento sekmadienį, švenčiamą prieš pat Kalėdas, Evangelija pasakoja apie Marijos apsilankymą pas giminaitę Elzbietą, - kalbėjo Šventasis Tėvas prieš sekmadienio vidudienio maldą. Šis epizodas – tai ne tik šiaip apsilankymas, bet juo, labai paprastai, pavaizduotas Senojo ir Naujojo Testamentų susitikimas. Dvi moterys, abi nėščios, įkūnija laukimą ir Laukiamąjį. Pagyvenusi Elzbieta simbolizuoja Mesijo laukiantį Izraelį, jaunutė Marija savyje nešioja to lūkesčio išsipildymą visos žmonijos labui. Moterims susitikus pirmiausia vienas kita atpažįsta ir pasisveikina jų kūdikiai, Jonas ir Kristus. Krikščionių poetas Prudencijus komentuoja: „Pagyvenusios moters įsčiose nešiojamas vaikas motinos lūpomis sveikina Viešpatį Mergelės sūnų“. Jono džiūgavimas Elzbietos įsčiose yra ženklas, kad laukimas baigiasi: Dievas ateina aplankyti savo tautą. Apreiškimo akimirką arkangelas Gabrielius užsiminė Marijai apie Elzbietos nėštumą kaip Dievo visagalybės įrodymą: nevaisingumas, nepaisant amžiaus, virto vaisingumu.

Elzbieta, priimdama Mariją, suprasdama, kad pildosi žmonijai duotas Dievo pažadas, sušunka: „Tu labiausiai palaiminta iš visų moterų ir palaimintas tavo įsčių vaisius! Iš kur man ta garbė, kad mano Viešpaties motina aplanko mane?!“ (Lk 1,42-43). Apibūdinimas „palaiminta tarp moterų“ Senajame Testamente skirtas Jaelei (Ts 5,24) ir Juditai (Jdt 13,18), dviems moterims kovotojoms už Izraelio laisvę. Dabar šis kreipinys skirtas Marijai, taikiajai jaunuolei, pagimdysiančiai pasaulio Gelbėtoją. Taip pat ir Jono šoktelėjimas iš džiaugsmo primena karaliaus Dovydo šokį lydint į Jeruzalę nešamą Sandoros skrynią (plg 1 Kr 15,29). Skrynia, kurioje buvo Įstatymo plokštės, mana ir Aarono lazda (plg. Žyd 9,4), buvo Dievo buvimo su savo tauta ženklas. Jonas džiaugiasi matydamas Mariją, Naujosios sandoros Skrynią, kuri įsčiose nešioja Jėzų, žmogumi tapusį Dievo Sūnų.

Aplankymo scenoje matome ir priėmimo grožį: ten kur vieni kitus priima, kur išklauso, ten yra ir Dievas bei jo suteikiamas džiaugsmas. Sekdami Marijos pavyzdžiu dabartiniu Kalėdų metu lankykime sunkumų prislėgtus žmones, sergančius, kalinius, taip pat senelius ir vaikus. Sekdami Elzbietos pavyzdžiu svečią priimkime kaip patį Dievą. Netrokštant neįmanoma pažinti Viešpaties, nelaukiant neįmanoma jo sutikti, neieškant – rasti. Su tokiu pačiu džiaugsmu, kurio kupina Marija nuskubėjo pas Elzbietą (plg. Lk 1,39) ir mes eikime pasitikti ateinančio Viešpaties. Melskimės, kad visi žmonės ieškotų Dievo ir atrastų, kad jis pirmas ateina mūsų aplankyti. Marijai, Naujosios ir Amžinosios Sandros Skryniai, atiduokime savo širdį, kad padarytų ją vartą priimti Kalėdų slėpinyje mus lankantį Dievą. (Vatikano radijas)