Soc. tinklai:

RSS:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:
Vatikano radijas

Pagrindinis puslapis / Teisingumas ir taika

Šventojo Sosto pareigūnai apie religijos laisvę: apie kasmet nužudomus tūkstančius krikščionių ir apie siūlymą jiems viešumoje patylėti


Šiomis dienomis dviejuose skirtinguose kontekstuose Šventojo Sosto pareigūnai priminė skaudžią religijos laisvės problemą.

Šventojo Sosto diplomatas, nuolatinis stebėtojas Jungtinių Tautų Organizacijoje Ženevoje, arkivyskupas Silvano Tomasi pasisakė Žmogaus teisių tarybos 23-iojoje sesijoje.

Rimti religijos laisvės pažeidimai yra bendras reiškinys. Kai kurios krikščionių bendruomenės tapo sistemingų atakų ir diskriminacijos aukomis. Tai kelia gilų Šventojo Sosto ir daugelio demokratinių vyriausybių rūpestį, sakė arkivyskupas Tomasi.

Jis pacitavo amerikiečių tyrinėtojų parengtą ir gerai dokumentuotą tyrimą, kuris skelbia išties šokiruojančius skaičius: kasmet daugiau nei 100 000 krikščionių nužudomi dėl vienų ar kitų motyvų, susietų su jų tikėjimu. Dar didesnis skaičius žmonių priversti bėgti, yra prievartaujami, pagrobiami, kaip kad du ortodoksų vyskupai Sirijoje. Dalis diskriminacijos aktų yra netolerancijos, terorizmo, fanatizmo pasekmės.

Tačiau, pabrėžė arkivyskupas Tomasi, ir kai kuriose Vakarų valstybėse, kuriose krikščionys istoriškai yra visuomenės dalis, stebima tendencija išstumti juos į pakraščius iš viešojo gyvenimo, ignoruoti jų istorinį ir socialinį indėlį, netgi suvaržyti tikėjimo bendruomenių karitatyvinę veiklą.

Tačiau pati Žmogaus teisių taryba yra pripažinusi, kad religijos prisideda tiek prie pavienių žmonių, tiek prie visos visuomenės gerovės.

Šioje perspektyvoje verta paminėti keletą skaičių apie katalikų Bažnyčios tarnystę žmonėms, nepriklausomai nuo jų religijos ar kilmės. Švietimo ir ugdymo srityje Bažnyčia administruoja virš 70 000 vaikų darželių. Daugiau nei 30 milijonų vaikų mokosi pradinėse katalikiškose mokyklose, kurių skaičius viršija 90 000. 17 milijonų vaikų mokosi pagrindinėse mokyklose, kurių yra gerokai virš 40 000. Pusšešto milijono jaunuolių mokosi katalikiškose aukštosiose ir aukštesniosiose institucijose, universitetuose.

Sveikatos apsaugos lauke katalikų Bažnyčia administruoja virš 5000 ligoninių, virš 18 000 klinikų, virš 17 000 senelių ir neįgaliųjų namų, virš 34 000 socialinės reabilitacijos centrų, virš 9000 našlaičių namų, tūkstančius kitų institucijų, skirtų pagalbai šeimoms ir kitiems, nekalbant apie tą veiklą, kuri vykdoma tarp pabėgėlių.

Vyriausybės turi pripažinti religijos laisvę, kaip ir indėlį, kurį krikščionys duoda visuomenėms, pabrėžė arkivyskupas Tomasi.

*

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) susitikimo praėjusią savaitę programoje Albanijoje taip pat buvo įtraukta religinės netolerancijos tema. Šiame susitikime kalbėjo vyskupas Mario Toso, Popiežiškosios teisingumo ir taikos tarybos sekretorius.

Jis priminė, kad nors prieš trejus metus ESBO valstybės narės deklaravo įsipareigojimą prieš religinę diskriminaciją, tame tarpe ir krikščionių, faktiškai krikščionių diskriminacijos pavyzdžių daugėjo.

Reikia apgailestauti, kad ESBO regione stengiamasi nubrėžti liniją tarp religinių įsitikinimų ir religinės praktikos. Todėl krikščionims viešoje erdvėje ir net teismuose dažnai užsimenama, kad savo namuose ir galvose jie gali tikėti, kaip nori, tačiau viešai pagal savo tikėjimą elgtis negali. Tačiau tai tik iškraipyta ir apribota religijos laisvės samprata. Ne tokia religijos laisvė buvo įtvirtinta tarptautiniuose dokumentuose, tarp jų ir ESBO.

Tarp daugelio galimų krikščionių diskriminacijos pavyzdžių, Popiežiškosios teisingumo ir taikos tarybos sekretorius paminėjo du. Pirma, pastaraisiais metais buvo atvejų, kai krikščionys buvo areštuoti, susilaukė grasinimų ir bausmių iš teisėsaugos pusės dėl kalbėjimo iš krikščioniškos perspektyvos apie nuodėmingą elgesį, apie seksualinį nemoralumą. Net privatūs pokalbiai socialiniuose tinkluose gali tapti pagrindu kriminaliniam skundui ar netolerancijai daugelyje Europos valstybių. Antra, krikščionių netolerancija pastebima tais atvejais, kurie liečia sąžinę, ypač darbo vietoje.

Stebina, kad po tiek amžių kovos dėl religijos laisvės kai kuriose šalyse piliečiai yra verčiami pasirinkti tarp dviejų nepriimtinų scenarijų: išsižadėti tikėjimo arba veikti prieš jį, arba prarasti pragyvenimo šaltinį. Tačiau vyriausybės turėtų garantuoti krikščionims teisę kalbėti laisvai ir tais atvejais, kai vyriausybėms ir kitiems tai nemalonu, taip pat užtikrinti laisvę elgtis pagal sąžinę. Krikščionių diskriminacija, taip pat ir tose visuomenėse, kur krikščionys sudaro daugumą, turi būti vertinama rimtai, panašiai, kaip antisemitizmas ar islamofobija.

Netolerancija vardan „tolerancijos“ turi būti pavadinta savo vardu ir viešai pasmerkta. Neigti religiniam argumentui vietą viešojoje erdvėje yra netolerantiška ir antidemokratiška. Ten, kur gali susidurti įvairios teisės, religijos laisvė neturi būti vertinama kaip žemesnės kategorijos. Religijos laisvė negali ir neturi būti sulieta su tolerancijos klausimu. Jei tolerancija būtų aukščiausia žmogiška vertybė, paprasčiausiai kiekviena pretenzija į tiesą, kuri neapima kitų, būtų pavadinta netolerantiška. Panašiai klaidinga manyti, kad visi įsitikinimai yra vienodai geri. Teisė tikėti į Dievą ir praktikuoti šį tikėjimą yra fundamentali žmogaus teisė ir Šventasis Sostas tikisi, kad ESBO susitikimas padės kovoti su netolerancija ir neapykantos nusikaltimais prieš krikščionis. (Vatikano radijas)