Soc. tinklai:

RSS:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:
Vatikano radijas

Pagrindinis puslapis / Bažnyčia

Jonas XXIII: popiežiaus garbė nėra savo giminaičių praturtinimas


Sekmadienį šventuoju skelbsimas popiežius Jonas XXIII, iki išrinkimo apaštalo Petro įpėdiniu nešiojęs Angelo Roncalli vardą, buvo kilęs iš paprastos ir neturtingos, tačiau darbščios, dievobaimingos ir garbingos valstiečių šeimos. Šią savo kilmę jis visada atsiminė, ja džiaugėsi ir ja didžiavosi.

Savo dvasiniame testamente, pasirašytame dar 1954 metų birželio 29 dieną, dar jam esant Venecijos patriarchu, tačiau patvirtintame ir tapus popiežiumi, Roncalli rašė: „gimęs vargšu, tačiau tarp garbingų ir kuklių žmonių, ypatingai džiaugiuosi galėdamas mirti vargšu, išdalijęs pagal įvairius savo paprasto ir kuklaus gyvenimo, tarnaujant vargšams ir mane maitinusiai Bažnyčiai, poreikius ir aplinkybes tai, ką gaudavau į rankas, tarp kitko pakankamai ribotai, per savo kunigystės ir vyskupavimo metus“.

Nors dėl neturto kartais negalėjęs duoti tiek, kiek būtų norėjęs, „dėkoju Aukščiausiajam, rašo Roncalli, už neturto malonę, kuriai įsipareigojau jaunystėje, už dvasios neturtą (...) ir realų neturtą: tai man padėjo niekada nieko neprašyti, nei postų, nei pinigų, nei paslaugų, nieko, nei sau, nei savo giminaičiams ar draugams“.

„Savo mielajai šeimai pagal kraują, tęsia Jonas XXIII, iš kurios, beje, negavau jokio materialaus turto, galiu palikti tik didelį ir išskirtinį palaiminimą, kviečiant išlaikyti tą Dievo baimę, kuri ją darė tokia brangia ir mylima, kad ir paprasta ar kuklia, niekad neturint raudonuoti – tai yra jos tikrasis kilmingumas. Kartais jai padėjau sunkiausiais momentais, kaip vargšas vargšams, tačiau neištraukdamas iš garbingo ir patenkinto neturto. (...) Mano didžiausias linkėjimas yra, kad nei vieno iš mano giminaičių ir artimųjų nepritrūktų galutinio amžinojo susitikimo džiaugsme“.

Tą pačią nuostatą aptiksime ir Jono XXIII asmeniniuose laiškuose, kurie buvo paskelbti jau po jo mirties (1963 birželio 3). 1959 metų rugpjūčio 15 dieną laiške šeimai Roncalli rašė: „turėti popiežių tarp kraujo giminaičių ir artimųjų nereiškia tapti turtingais ir galingais, tačiau gyventi kaip geriems krikščionims ir katalikams. Popiežius vadinasi Šventuoju Tėvu būtent todėl, kad visada turi mąstyti apie savęs ir kitų, pirmiausia giminaičių pašventinimą“.

1961 gruodžio 3 dienos laiške broliui Saverijui Jonas XXIII rašė: „popiežiaus garbė nėra jo giminaičių praturtinime, tačiau tik pagalboje, su meile, jiems, pagal kiekvieno poreikius ir aplinkybes. Tai yra ir bus vienas iš gražiausių ir vertingiausių popiežiaus Jono ir Roncalli šeimos garbės titulų. Po mano mirties netrūks pagyrimo, kuris suteikė tiek garbės Pijaus X šventumui: gimė vargšu ir mirė vargšu“. (Vatikano radijas)