Soc. tinklai:

RSS:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:
Vatikano radijas

Pagrindinis puslapis / Bažnyčia

Jono XXIII ir Jono Pauliaus II šventumo kelyje – trijų moterų stebuklingi pagijimai


Atvelykio sekmadienio apeigose, popiežiui Pranciškui skelbiant Bažnyčios šventaisiais popiežius Joną XXIII (Angelo Roncalli 1881-1963) ir Joną Paulių II (Karol Wojtyla 1920-2005), pagerbiamos jų relikvijos: šv. Jono XXIII odos dalelė, paimta vykdant jo kūno kanoninį ir medicininį patikrinimą prieš beatifikaciją 2000 metais ir šv. Jono Pauliaus II kraujo keli lašai, kurie buvo paimti tyrimams paskutinėmis popiežiaus gyvenimo dienomis, 2005 metais. Abiejų šventųjų žemiškieji palaikai yra palaidoti atskiruose Šv. Petro bazilikos altoriuose: popiežiaus Jono XXIII Šv. Jeronimo koplyčioje, popiežiaus Jono Pauliaus II Šv. Sebastiono koplyčioje.

Šventųjų žemiškieji palaikus arba net rūbus, kuriuos dėvėjo, ir daiktus, kuriais naudojosi, lietė, taip pat atvaizdus, Bažnyčia pripažįsta relikvijomis, t.y. po mirties išliekančiais jų vienybės su Dievu ženklais. Daugelį kartų Bažnyčios palaimintųjų ir šventųjų istorijoje minimi atvejai, kad būtent per prisilietimą prie relikvijų įvyko dangiškosios malonės ženklas, pagijimas ar kokia kita nelaukta permaina, kurios vyksmo vien mokslu neįmanoma paaiškinti.

Vienas toks stebuklingas atvejis, fizinis pagijimas, Šventųjų skelbimo kongregacijos ir visos Bažnyčios patvirtintas, įvyko Neapolyje 1966 metais italei vienuolei, 23 metų seseriai Caterina Capitani. Kai atrodė, kad Meilės darbų kongregacijos vienuolė neatsigaus po sunkios vėžio operacijos, ant jos kūno buvo uždėtas prieš trejus metus mirusio popiežiaus Jono XXIII atvaizdas. Ligonė staigiai pagijo, atsigavusi papasakojo apie viziją, kurioje išvydo popiežių Joną XXIII, kuris regėjime jai pasakė, kad žmonių karštos maldos išgirstos ir ji pasveikusi. Medikai, operavę ir gydę vienuolę, įvykio negalėjo mediciniškai pagrįsti.

Pamaldi ir gilaus dvasinio gyvenimo sesuo Caterina savo ruožtu paliko dvasinį testamentą, liudijantį taip pat jos visišką pasidavimą Dievo valiai. Minėtojo stebuklingo atvejo nustatymas nulėmė, kad Bažnyčia galėjo popiežių Joną XXIII – Angelo Roncalli paskelbti palaimintuoju, kaip minėta, 2000 metais.

Sesuo Caterina Capitani mirė 2010 metais. Visą gyvenimą ji dalijosi savo pamaldumu į Joną XXIII, skleidė jį kitiems. Kaip ji daug žmonių Italijoje ir kitur pasaulyje gyveno giliai ir pamaldžiai įsitikinę, kad popiežius Jonas iš tikrųjų šventasis. Panašiai kaip Jono Pauliaus II mirties atveju, ypač per laidotuvės kai buvo viešai prašyta jį tuojau skelbti šventuoju, mirus Jonui XXIII irgi buvo daug prašymų, kad tuomet susirinkęs į antrąją sesiją Vatikano II susirinkimas, vadovaujamas popiežiaus Pauliaus VI, jį skelbtų šventuoju, kanonizuotų, nelaukiant įprastinės eigos. Įprastinė eiga numato liudijimų ir dokumentų kaupimo ir tyrimo etapus, kartais užtrunkančius ne vieną šimtmetį, numato kad po patikrinto stebuklo prieš beatifikaciją būtų dokumentuotas stebuklas ir prieš kanonizaciją. Taigi, reikia dviejų ypatingų ženklų. Tačiau popiežius Pranciškus Jono XXIII šventumo bylos atveju nusprendė kitaip. Jis nustatė tai, ką daugelis galvojo, jog praėjus penkiems dešimtmečiams nuo mirties Jono XXIII šventumas garsas toliau sklinda pasaulyje, tad atleido nuo tolesnių kanonizavimo procedūrų, išskyrus iškilmingo kanonizavimo akto.

„Santo subito“ – „Kanonizuoti tuo pat“, prašymas, išsakytas per Jono Pauliaus II laidotuves leido pajusti daugelio tikinčiųjų nusistatymą, tačiau jį besąlygiškai patenkinti nebuvo galima. Tam tikra nuolaida buvo popiežiaus Benedikto XVI padaryta išimtis pradėti beatifikacijos procesą nelaukiant penkerių metų. Tolesnė bylos eiga vyko pakankamai sparčiai, tačiau prisilaikant visų šventumo bylų taisyklių, įskaitant dviejų stebuklingų įvykių – pirma beatifikacijai, paskui kanonizacijai.

Popiežius Benediktas XVI savo įpėdinį Romos soste Joną Paulių II paskelbė palaimintuoju 2011 metais, po to kai buvo nustatytas stebuklingas prancūzės vienuolės Marie Simon-Pierre pagijimas. Parkinsono liga sirgusi moteris pagijo 2005 metais, vos keletą savaičių po Jono Pauliaus II mirties. Popiežius Pranciškus leido paskelbti Jono Pauliaus II kanonizavimo datą sužinojęs apie Šventųjų skelbimo kongregacijos išvadą, jog jo užtarimu yra įvykęs ir antras stebuklas.

Pagijimo malonę Jono Pauliaus II užtarimu patyrė 51 metų Floribeth Mora Diaz, policininko žmona ir keturių vaikų motina iš Kosta Rikos. Moteris atvyko į Romą dalyvauti kanonizacijos apeigose. Ji prieš keletą dienų jaudinančiai papasakojo apie išgyventą ir mediciniškai patvirtintą pagijimą nuo nepagydomos aneurizmos. Gydytojai atsisakė ją operuoti ir išleido į namus. Moteris malonę patyrė prie televizoriaus, stebėdama Jono Pauliaus II beatifikacijos ceremoniją. Floribeth matė kaip Benediktas XVI ceremonijoje pagerbė palaimintojo relikviją, tada užmigo, paskui pabudo išgirdusi balsą, įsakmiai kviečiantį keltis, nors kambaryje buvo viena. Balsas vis kartojo: „Kelkis!“, „Kelkis, nebijoki!“, moteris tuo metu pastebėjo ten pat padėtą žurnalą su Jono Pauliaus II nuotrauka, popiežiaus su išskėstomis rankomis, tarsi kviečiančio atsikelti. Floribeth Mora Diaz pasakojo, kad atsikėlė dėkodama Viešpačiui ir tada jai praėjo bet kokios baimės jausmas. Be pėdsako praėjo ir ligos simptomai. Moteris sakė: „Praėjo agonija, sugrįžo ramybė, ramybė, suteikusi tikrumą, jog pasveikau!“. (Vatikano radijas)