Soc. tinklai:

RSS:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:
Vatikano radijas

Pagrindinis puslapis / Teisingumas ir taika

Sekmadienio vakarą popiežius Pranciškus su Izraelio ir Palestinos prezidentais meldėsi už taiką Šventojoje Žemėje (+video)


Pirmasis pagal numatytą programą į Vatikaną atvyko Izraelio prezidentas Shimonas Peresas, trumpai po 18 val. Izraelio prezidentą pasitiko popiežius Pranciškus prie Šv. Mortos namų slenksčio, palydėjo į savo namų svetainę ir joje keletą minučių privačiai pabendravo, o paskui garbų svečią palydėjo į kitą namų kambarį.

Palestiniečių prezidentas Mahmoudas Abbasas į Vatikaną atvažiavo punktualiai 18.30 val. Taip pat jį prie savo namų durų pasitiko maldą už Šventosios Žemės taiką iniciavęs popiežius Pranciškus. Palestinos valstybės vadovą Romos vyskupas palydėjo į savo namų svetainę, privačiai pabendravo.

Paskui popiežiaus akivaizdoje susitiko abu prezidentai, netrukus prisistatė ir popiežiaus svečias Konstantinopolio ekumeninis patriarchas Baltramiejus.

Atėjus metui popiežius, patriarchas ir abu prezidentai, taip pat juos susitikime lydintis Šv. Žemės kustodas t. Pierbattista Pizzaballa OFM mikroautobusu buvo nuvežti iš šv. Mortos namų į maldai skirtą vietą po atviru dangumi, trikampės formos pievą tarp Vatikano muziejų, Pinakotekos ir Popiežiškosios mokslų akademijos būstinės „Casina Pio IV“, iš kurios atsiveria vaizdas į kiek toliau esančią Šv. Petro baziliką.

Maldos susitikime be popiežiaus Pranciškaus, patriarcho Baltramiejaus, Izraelio ir Palestinos prezidentų dalyvavo maždaug šešiasdešimt žmonių, tarp kurių buvo kelios dešimtys Šventojo Tėvo Pranciškaus svečių, Izraelio ir Palestinos prezidentų delegacijos.

Maldos susitikime popiežiui iš karės sėdėjo palestiniečių prezidentas, iš dešinės – Izraelio. Patriarchui Baltramiejui skirta atskira vieta.

Toliau Popiežiaus kairėje vietas užėmė delegacijų nariai musulmonai ir žydai. Šventojo Tėvo dešinėje - delegacijų nariai krikščionys ir politikai bei Šv. Tėvo svečiai.

Tarp visų maldos susitikimo dalyvių ypatingas dėmesys buvo skirtas Jeruzalės graikų ortodoksų patriarchui Teofiliui, nes jis vienintelis buvo abiejų delegacijų, ir izraeliečių ir palestiniečių, narys, kaip Jeruzalės krikščionių bendruomenės primas ir Šventojo Sosto svečias.

Popiežiaus svečių tarpe buvo patriarchas Baltramiejus ir jį lydintys asmenys, Prancūzijos ortodoksų metropolitas Emmanuelis, keletas Romos kardinolų ir vyskupų, įskaitant Valstybės sekretorių kard. Parolin ir Kardinolų kolegijos vicedekaną Roger Etchegaray, vienas žydas ir vienas musulmonas, popiežių jo piligrimystėje į Šventąją Žemę lydėję jo bičiuliai iš Argentinos, rabinas Abrahams Skorka ir šeichas Omaras Abboudas, Jeruzalės lotynų patriarchas Fouad Twal, Šv. Žemės kustodijos atstovai ir Margaret Karam, fokoliarų pašvęsta pasaulietė ir izraeliečių palestiniečių dialogo dalyvė.

Maždaug pusę Izraelio prezidento delegacijos narių sudarė rabinai, tiek iš Izraelio, tiek iš Italijos, tarp jų Oded Wiener, Izraelio Didžiojo rabinato sekretorius ir American Jewish Committee tarpreliginio dialogo vadovas David Rosen, kitų Izraelio religijų atstovai, įskaitant du musulmonus, du drūzus ir vieną krikščionį ir apie dešimt prezidento palydos narių.

Palestinos prezidento delegacijoje buvo keletas palestiniečių valdžios atstovų, įskaitant vyriausiąjį derybininką Saebą Erakatą ir religijų reikalų ministrą M. Alhabbashą, prezidento palydos nariai bei Palestinos religijų atstovai, įskaitant Jeruzalės lotynų patriarchą emeritą Michelį Sabbah, kitus tris krikščionis ir musulmonų šeichas Jamal Abu Alhanoud.

Maldos dalyviams užėmus vietas susitikimo moderatorė angliškai pristatė maldos sutikimo tikslą, kad izraeliečiai ir palestiniečiai, žydai, krikščionys ir musulmonai kiekvienas pagal save pasidalytų tuo, ko trokšta vardan Šventosios žemės ir visų jos gyventojų taikos.

Sekė trys maldos dalys; žydų, krikščionių ir musulmonų bendruomenių atstovai skaitė maldas ir invokacijos, giedojo pagal savo šventuosius raštus ir tradicijas. Maldos pertraukose buvo atliekami trijų religijų muzikos kūriniai.

Po maldų, popiežius ir abu prezidentai perskaitė savo invokacijas.

Pirmasis kalbėjo popiežius Pranciškus

Pradėdamas savo kalbą, jis visų pirma dėkojo abiem prezidentams, kad priėmė kvietimą atvykti į Vatikaną ir kartu melstis už taiką, dar kartą su dėkingumu prisiminė savo kelionę į Šventą Žemę ir nuoširdų svetingumą, su kuriuo susidūrė jos metu. Popiežius padėkojo taip pat patriarchui Baltramiejui ir visiems delegacijų nariams ir svečiams.

Jūsų buvimas čia, Ponai Prezidentai, - sakė Pranciškus, - yra didis brolybės ženklas, kurį jūs duodate kaip Abraomo vaikai, ir kartu yra konkreti išraiška pasitikėjimo Dievu, istorijos Viešpačiu, kuris šiandien į mus žiūri kaip į vieni kitų brolius ir trokšta vesti savo keliais.

Šį mūsų maldos susitikimą už taiką Šventojoje Žemėje ir Artimuosiuose Rytuose savo maldomis palydi daugybė žmonių visame pasaulyje, priklausančių įvairioms kultūroms, tėvynėms, kalboms ir religijoms: tai žmonės, kurie meldėsi už šį susitikimą ir kurie dabar įsijungia į mūsų maldą. Šiuo susitikimu atsiliepiame į karštą troškimą daugybės žmonių, laukiančių taikos, svajojančių pasaulį, kuriame vyrai ir moterys galėtų gyventi kaip broliai ir seserys, o ne kaip varžovai ir priešai.

Tai palikimas, - tęsė Pranciškus, - kurį paveldėjome iš protėvių, bet ir skola, kurią turime atiduoti mūsų vaikams: jie prašo mus griauti neapykantos sienas ir eiti dialogo ir taikos keliu, kad nugalėtų meilė ir bičiulystė. Daug, per daug mūsų vaikų žuvo kaip nekaltos karų ir smurto aukos, buvo tarsi išrauti pačiame žydėjime. Mūsų pareiga siekti, kad jų auka nenueitų veltui. Jų atminimas teįkvepia mus drąsiai siekti taikos, tesuteikia jėgų tęsti dialogą bet kokia kaina, kantrybės kiekvieną dieną austi pagarbaus ir taikaus sambūvio audinį, Dievo garbei ir visų gerovei.

Taikai reikia daugiau drąsos negu karui. Reikia drąsos tarti „taip“ susitikimui ir „ne“ nesantaikai, „taip“ dialogui ir „ne“ smurtui, „taip“ deryboms“ ir „ne“ priešiškumui, „taip“ susitarimų laikymuisi ir „ne“ provokacijoms, „taip“ nuoširdumui ir „ne dviveidiškumui“. Visam tam reikia drąsos, reikia dvasios jėgų.

Istorija mus moko, kad vien mūsų jėgų negana, - sakė Pranciškus. Jau ne kartą buvome priartėję prie taikos, tačiau nelabasis įvairiomis priemonėmis sugebėjo ją atitolinti. Dėl to ir esame čia, nes žinome ir tikime, kad mums reikia Dievo pagalbos. Neatsisakome savo atsakomybės, bet šaukiamės Dievo, suvokdami savo didžią atsakomybę prieš mūsų sąžines ir prieš mūsų tautas. Išgirdome kvietimą ir turime atsiliepti: esame kviečiami nutraukti neapykantos ir smurto sūkurį, turime jį nutraukti vienu žodžiu: „brolis“. Tačiau, kad galėtume ištarti šį žodį, turime pakelti akis į Dangų ir pripažinti, kad esame vieno Tėvo vaikai.

Po šių žodžių, sekė popiežiaus Pranciškaus malda:

Viešpatie, taikos Dieve, išgirski mūsų maldavimą! Daug kartų ir tiek metų bandėme spręsti mūsų konfliktus savo jėgomis ir taip pat savo ginklais; kiek daug priešiškumo ir tamsos akimirkų; kiek daug pralieto kraujo; kiek daug pražudytų gyvybių; kiek palaidotų vilčių... Mūsų pastangos buvo bevaisės. Dabar Tu, Viešpatie, mums padėk. Suteik mums savo ramybę, išmokyk mus savo taikos, veski mus į taiką. Atverk mūsų akis ir širdis, duok mums drąsos tarti: „niekados daugiau karo“, „karas viską naikina“. Įkvėpki mums drąsos konkrečiais veiksmais kurti taiką. Viešpatie, Abraomo ir pranašų Dieve, meilės Dieve, kuris mus sukūrei ir pakvietei gyventi kaip broliai, suteik mums jėgų būti taikdariais kiekvieną dieną, įmokyk mus su gerumu žiūrėti į visus brolius, kuriuos sutinkame savo kelyje. Išmokyk mus išgirsti šauksmą mūsų piliečių, kurie mus prašo ginklus perkalti į taikos įrankius, mūsų baimę paversti viltimi, kad galėtume ištvermingai siekti dialogo susitaikinimo, idant pagaliau taika laimėtų. Iš visų žmonių širdžių tebūnie pašalinti šie žodžiai: susiskaldymas, neapykanta, karas! Viešpatie, nuginkluok mūsų liežuviuos ir rankas, atnaujinki širdis ir protus, kad visada skambėtų mus suartinantis žodis „brolis“ ir kad „šalom“, „taika“, „salam“ taptų mūsų gyvenimo stiliumi.

Po popiežiaus Pranciškaus kalbėjo Izraelio prezidentas Shimonas Peresas.

Jis savo kalbą įpradėjo 122 Psalmės žodžiais apie taiką Jeruzalėje, saugų gyvenimą jos sienose. Padėkojo popiežiui Pranciškui už pakvietimą kartu melstis už taiką, dar kartą dėkojo popiežiui už jo apsilankymą Izraelyje. Vizitas, pasak prezidento, buvo tikrai istorinės svarbos įvykis, palietęs visų tikybų ir tautybių žmonių širdis.

Dvi tautos – izraeliečiai ir palestiniečiai – karštai trokšta taikos, - kalbėjo Izraelio prezidentas. Savo širdyse atsimename motinų ašaras, išlietas apraudant savo vaikus. Turime sustabdyti dejones, smurtą ir konfliktą. Mums visiems reikia taikos. Taikos tarp lygiųjų. Šia ypatinga proga, iš vilties ir tikėjimo kupinų mūsų širdžių kyla maldavimas taikos tarp tautų, religijų, bendruomenių, vyrų ir moterų, kad tikroji taika kuo greičiau taptų mūsų paveldu. Mūsų Knygų Knyga, - kalbėjo prezidentas Shimonas Peresas, - mums liepia eiti taikos keliu ir mus kviečia dėl jo darbuotis. Taiką nelengva pasiekti, tačiau mes privalome dėl jos darbuotis visomis jėgomis, net jei reikia aukos ir kompromisų. Mes sveikinamės palaiminimu: shalom, salam. Turime būti verti šių žodžių, kurių prasmė labai gili ir kurie labai reiklūs. Net ir tuomet kai taika atrodo labai tolima, turime jos siekti ir ją priartinti. Mes visi kartu ir dabar, izraeliečiai ir palestiniečiai, galime šia kilnią viziją paversti laiminga tikrove. Mes galime atnešti taiką savo vaikams. Tai mūsų pareiga, mūsų, tėvų, šventa misija. Leiskite man užbaigti malda, - sakė prezidentas – „Tasai, kuris sukūrė taiką danguje, tesuteikia ją mums, Izraeliui ir visam pasauliui. Ir sakykime, taip tebūnie, amen“.

Palestinos prezidento Mahmoudo Abbaso kalba

Vardan Dievo, Geriausiojo ir Gailestingiausiojo, - tradiciniu islamiškuoju kreipiniu savo kalbą pradėjo Palestinos prezidentas Mahmoudas Abbasas. Jis irgi dėkojo popiežiui Pranciškui už šį maldos susitikimą ir už jo apsilankymą Betliejuje ir šventajame Jeruzalės mieste.

O Dieve, mes tave šloviname, kad pasirinkai Jeruzalę savo dangaus vartais, - kalbėjo Palestinos prezidentas. Kaip sako šventasis Koranas: „Šlovė Tam, kuris padarė, kad Jo tarnas keliautų naktį iš šventos garbinimo vietos į aukščiausią garbinimo vietą, kurios apylinkės palaimintos“. Dangaus ir žemės Dieve, priimk mūsų maldą už tiesą, taiką ir teisingumą mano tėvynėje Palestinoje, regione ir visame pasaulyje. Suteik, Viešpatie, mūsų regionui ir jo gyventojams saugumą, laisvę ir stabilumą. Saugoki mūsų miestą Jeruzalę, mūsų pirmąją maldos kryptį, mūsų antrą šventą mečetę, trečiąją šventą mečetę, palaiminimų ir taikos miestą ir viską kas jį supa.

Mūsų tikslas, Viešpatie, yra susitaikinimas ir taika. Dievas savo šventoje Knygoje tikintiesiems pasakė: gyvenkite taikoje! Jėzus Kristus kreipdamasis į Jeruzalę kalbėjo: „O kad tu šiandien suprastum, kas tau atneša ramybę!“. Atsimename ir šv. Jono Pauliaus II žodžius: „Jei taika bus sukurta Jeruzalėje, ji bus liudijama ir visame pasaulyje“. Ir šiandien mūsų maldose kartojome: „Palaiminti taikdariai“, „melskite taikos Jeruzalei“.

Tad prašome Tave, Viešpatie, taikos Šventajai Žemei, Palestinai ir Jeruzalei su jos gyventojais. Prašome tave, kad Jeruzalė būtų visų pirma saugi vieta visiems tikintiesiems, kad joje galėtų melstis trijų religijų – judaizmo, krikščionybės ir islamo išpažinėjai – kad visi ją galėtų lankyti, kaip nustatyta šventajame Korane.

O, Viešpatie, tu esi taika ir taika iš tavęs spinduliuoja,- baigė savo invokaciją prezidentas Abbasas, - mes trokštame taikos sau ir mūsų kaimynams. Mes trokštame gerovės ir linkime taikos sau ir kitiems. Išgirski, Viešpatie, mūsų maldą, padaryk sėkmingas mūsų iniciatyvas, Tu esi teisingiausias, Tu esi gailestingiausias, Tu esi pasaulių Viešpats. Amen.

* * *

Paskutinis Maldos už taiką Šventojoje Žemėje susitikimo momentas buvo simbolinis taikos gestas: vieni kitiems paspaudė ranką, po to popiežius ir du prezidentai Vatikano soduose pasodino alyvmedį, kaip taikos ženklą izraeliečių ir palestiniečių trokštamos taikos.

Pasibaigus maldos susitikimui, popiežius palydėjo savo svečius į ten pat esančią Popiežiškosios mokslų akademijos būstinę „Casina Pio IV“, joje už uždarų durų vyko popiežiaus Pranciškaus, patriarcho Baltramiejaus, Izraelio prezidento Shimono Pereso ir Palestiniečių prezidento Mahmoudo Abbaso privatus susitikimas. Jam pasibaigus popiežius atsisveikino su dviem prezidentais ir, juos išlydėjęs, su Konstantinopolio ekumeniniu patriarchu Baltramiejumi privačiai sugrįžo į šv. Mortos namus. (Vatikano radijas)