Soc. tinklai:

RSS:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:
Vatikano radijas

Pagrindinis puslapis / Bažnyčia

Šv. Klaros šventė Asyžiuje


Asyžiuje pirmadienio vakarą švęstais antraisiais mišparais baigėsi šv. Klaros iškilmė, kaip kasmet, švęsta keletą dienų. Liturginis kalendorius Klarą mini rugpjūčio 11-ąją, tačiau Asyžiuje minėjimas pradedamas švęsti kartu su Porciunkulės atlaidais. Rugpjūčio 2-ąją, tą pačią dieną kai iškilmingai minimi šv. Pranciškaus įvesti atlaidai, pradedama ir Klaros Asyžietės novena, užsibaigiant pirmaisiais iškilmės mišparais, švenčiamais rugpjūčio 10-osios vakarą. Šiemet sekmadienio vakarą švęstiems mišparams vadovavo Asyžiaus vyskupas Domenico Sorrentino. Iškilmės Mišias pirmadienio rytą šv. Klaros bazilikoje aukojo Vatikano Miesto Valstybės Gubernatūros prezidentas kard. Giuseppe Bertello.

Kas buvo Klara? Klara Asyžietė, šv. Pranciškaus amžininkė ir bičiulė, buvo turtingų aristokratų dukra, kuri išsižadėjusi turtų ir kilmės, pasekė Pranciškaus neturto ir nuolankumo pavyzdžiu. Pirmus keletą vienuoliško gyvenimo metų praleidusi keliose bendruomenėse, Klara su kitomis bendramintėmis apsigyveno prie Asyžiaus šv. Damijono bažnyčios, pranciškonų joms įrengtame vienuolyne. Šiame vienuolyne ji gyveno iki pat mirties 1253 m.

Vienas būdingiausių Klaros suburtų seserų gyvenimo bruožų buvo radikalus neturtas ir visiškas pasitikėjimas Dievo apvaizda. Nors buvo bendruomenės vadovė, Klara tarnavo kitoms seserims, ypač sergančiosioms, nusižeminusi džiugiai atlikdavo kiekvieną sunkų darbą. Kai vos porai metų praėjus po Klaros mirties, jau 1255-aisiais popiežius Aleksandras IV nusprendė paskelbti ją šventąja, kanonizacijos bulėje jis rašė: „Nors Klaros šviesa degė paslėpta klauzūroje, jos spinduliai plačiai sklido po pasaulį. Nors Klara tylėjo, bet garsas apie ją plačiai sklido“. (Vatikano radijas)