Soc. tinklai:

RSS:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:
Vatikano radijas

Pagrindinis puslapis / Apaštalinės kelionės

Popiežiaus spaudos konferencija lėktuve: Nesakau „bombarduoti“, bet reikia sustabdyti agresorių (+video)


Pirmadienio pavakare, apie 18 val., Popiežius parskrido iš Seulo. Iš Romos Ciampino oro uosto grįždamas į Vatikaną, kaip po visų savo apaštališkųjų kelionių ir prieš jas, užsuko į Didžiąją Švč. Mergelės Marijos baziliką ir padėkojo Dievo Motinai. Gėles, padėtas prie Marijos paveikslo Pranciškus parsivežė iš Korėjos. Jas padovanojo septynerių metų mergaitė Mary Sol, pirmadienį Seule atėjusi prie nunciatūros ir kantriai laukusi kol pamatys pro vartus išvažiuojantį Popiežių. Mergaitę pastebėjo apsaugos pareigūnai, pristatė ją Pranciškui ir ji jam įteikė baltų gėlių puokštę, kuri dabar Romoje papuošė Marijos bazilikos altorių.

Skrendat iš Seulo į Romą lėktuve įvyko, irgi jau įprastine tapusi, Popiežiaus spaudos konferencija. Pranciškus su tuo pačiu lėktuvu skridusiais žurnalistais bendravo daugiau kaip valandą, atsakė į šešiolika klausimų. Kalbėta visų pirma apie ką tik pasibaigusią kelionę, apie padalintą Korėją, apie santykius su Kinija; apie padėtį Irake ir Šventojoje Žemėje, apie arkivyskupo Romero beatifikacijos bylą, taip pat apie privatų Popiežiaus gyvenimą.

JAV lėktuvai bombardavo džihadistus Irako teritorijoje. Ar Popiežius tam pritaria? O gal jis pats ketina nuvykti į Irako Kurdistaną? – buvo klausiama Pranciškaus. „Esu pasiruošęs ir ten nuvykti, tačiau nemanau, kad dabartiniu metu tai būtų geras sprendimas, - atsakė Popiežius, primindamas, kad kaip tik šiuo metu Irake lankosi jo pasiuntinys kard. Fernando Filoni. „Yra teisinga sustabdyti agresorių, nesakau, „bombarduoti“, bet sustabdyti agresorių, tad reikia apsvarstyti priemones kaip tai padaryti“.

Klausta ir apie Vatikane vykusį maldos už taiką Artimuosiuose Rytuose susitikimą, kuriame kartu su Popiežiumi dalyvavo Izraelio ir Palestinos prezidentai, o taip pat patriarchas Baltramiejus. Ką davė tas susitikimas? Ar jis nenuėjo veltui? Atsakydamas, Šventasis Tėvas paaiškino to susitikimo genezę. Jam nuo pat pradžių pritarė abu prezidentai. Pirmiausiai norėta jį surengti apaštališkoje delegatūroje Jeruzalėje, tačiau tokiu atveju Palestinos prezidentui būtų buvę sunku atvykti. Tad, siekiant iki minimumo sumažinti politinę kainą, kurią būtų tekę sumokėti abiem valstybių vadovams, buvo nuspręsta susitikti toliau nuo ginčijamų teritorijų, Vatikane. „Absoliučiai tai nebuvo pralaimėjimas“, - sakė Popiežius. „Be maldos dialogas neįmanomas, tad manau, kad buvo atidarytos durys. Dabar iš subombarduotų griuvėsiu rūkstantys dūmai neleidžia matyti tų durų, bet nuo tos akimirkos durys atidarytos. Aš tikiu Dievu, tikiu, kad Viešpats mato tas duris ir jis padės meldžiantiems jo pagalbos“.

Taip pat ir lankydamasis Korėjoje Popiežius matė žaizdas ir skausmą, kuriuos palieka karai. Korėja padalinta, nuo pasaulio atskirtoje jos dalyje žmonės kenčia; daug kančios karų žiaurumus išgyvenusių žmonių atsiminimuose. Pokalbio su žurnalistais metu buvo užsiminta ir apie korėjietes moteris, šiandien jau senutes, kurios japonų okupacijos metais, dar kaip paauglės, buvo kareivių lytiškai išnaudojamos. Popiežius sakė, kad jis žavisi šių moterų nepaprastu orumu, jos, tų baisumų, kankinimų aukos, neslepia veido. Šia proga popiežius Pranciškus dar kartą griežtai pasmerkė žmonių kankinimus, kurie ir šiandien neretai naudojami teismo procesuose, žvalgybos tarnybų veikloje. „Kankinimai yra nuodėmė prieš žmoniškumą, yra nusikaltimai prieš žmoniją. Aš, visų pirma katalikams sakau: kankinti žmogų yra sunki, mirtina nuodėmė!“

Tuo metu kai Šventasis Tėvas kalbėjosi su žurnalistais, iš Seulo į Romą skrendantis lėktuvas buvo Kinijos oro erdvėje. Atkreipus į tai dėmesį, buvo klausiama apie santykius su Kinija. Atsakydamas, Pranciškus papasakojo, kad prieš kelias dienas, skrydžio į Korėją metu, keletą minučių prieš įskrendant į Kinijos oro erdvę, jis buvo užėjęs į pilotų kabiną. Kaip tik tuo metu, Popiežiui stebint, orlaivio kapitonas susisiekė su Kinijos oro erdvės kontrolieriais ir dar kartą paprašė leidimo įskristi į Kinijos teritoriją. Gavus atsakymą, iš lėktuvo buvo pasiųsta telegrama su Popiežiaus sveikinimais Kinijos prezidentui. „Po to grįžau į savo vietą, - pasakojo Pranciškus, - ir ėmiau melstis už kilnią, šaunią, išmintingą kinų tautą. Kokia kinų tautos istorija, kiek išminties, kiek kilnumo! Mes, jėzuitui, tėvo Ricci dėka irgi maža dalimi priklausome tai istorijai. Tokios mintys tą kartą man atėjo į galvą. Ar noriu aplankyti Kiniją? Žinoma, kad ir rytoj! Mes gerbiame kinų tautą, Bažnyčia tik nori laisvės savo darbui, nekeliamos jokios kitos sąlygos. Neužmiškime ir to fundamentaliai svarbaus laiško, kurį kinams parašė Benediktas XVI. Tas laiškas ir šiandien aktualus. Iš naujo atidžiai jį perskaitykime. Šventasis Sostas visada atviras kontaktams, nes labai gerbia kinų tautą“, - kalbėjo Pranciškus kaip tik tuo metu kai iš Seulo į Romą skrendantis lėktuvas buvo Kinijos oro erdvėje.

Klausiamas apie Salvadore prieš tris dešimtmečius nužudyto arkivyskupo Oscaro Arnulfo Romero beatifikacijos bylą, Popiežius atsakė, kad ji buvusi pristabdyta Tikėjimo mokymo kongregacijos, nes reikia gerai išsiaiškinti ar arkivyskupas nužudytas tikrai dėl neapykantos tikėjimui. Dabar byla vėl grąžinta Šventųjų skelbimo kongregacijai ir Popiežius tikisi, kad viską išsiaiškinus byla sėkmingai eis pirmyn.

Galiausiai Popiežiaus taip pat buvo klausiama apie jo laisvalaikį, apie privatų gyvenimą Šv. Mortos namuose, taip pat apie santykius su Popiežiumi emeritu, apie požiūrį į Benedikto XVI pasitraukimą nuo Bažnyčios vairo.

„Žmogaus gyvenimas tampa vis labiau ilgesnis ir pasiekus tam tikrą amžių žmogus pajunta, kad kūnas nusilpęs, kad jau nėra jėgų, reikalingų vadovavimui Bažnyčiai. Sveikata dar nebloga, bet žmogus jaučia, kad jau sunku spręsti vadovavimo Bažnyčiai problemas. Manau, - sakė Pranciškus, - kad taip buvo popiežiaus Benedikto XVI atveju. Manau, kad jis atvėrė kelią Popiežiams emeritams. Gal kai kurie teologai su manimi nesutiks, bet aš manau, kad jis teisingai pasielgė. Aš irgi taip pasielgčiau. Melsčiausi ir padaryčiau tą patį“.

„Paskutinį kartą buvau išvykęs atostogų iš Buenos Airių miesto 1975 m. su jėzuitų bendruomene, - sakė popiežius Pranciškus, atsakydamas į klausimą apie atostogas. Bet iš tiesų aš kasmet atostogauju, tik tai darau savo įprastinėje aplinkoje. Pakečiu ritmą, ilgiau miegu, skaitau kas man patinka, klausausi muzikos, daugiau meldžiuosi... ir šitaip aš pasiilsiu“. (Vatikano radijas)