Soc. tinklai:

RSS:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:
Vatikano radijas

Pagrindinis puslapis / Bažnyčia

Popiežiaus Pranciškaus homilija: Keliaukime drauge su Marija (+video)


Marijos Gimimas, kurį Bažnyčia minėjo šį pirmadienį, tai tarsi įvadas į išganymo pažado išsipildymą, tai tarsi laiko pilnatvės „prieškambaris“, sakė popiežius Pranciškus, pirmadienio rytą aukodamas Mišias Vatikano Šv. Mortos namų koplyčioje.

Visa kūrinijos istorija veda į svarbiausią momentą – Dievo Sūnaus atėjimą. Kai skaitome Pradžios knygą, gali susidaryti įspūdis, kad Dievas kuria pasaulį kaip koks burtininkams, kuris pamoja lazdele ir kūriniai staiga atsiranda. Tačiau taip nėra, - sakė Pranciškus, - nes Dievas suteikė kūrinijai jos vidinius dėsnius, kad pagal juos vystydamasis pasaulis artėtų prie laiko pilnatvės. O kas gi yra laiko pilnatvė? Ji yra tai kas Dievo širdžiai brangiausia: Jo Sūnaus atėjimas. Nes Dievas, kaip sako šv. Paulius šios dienos Mišių skaitinyje, mus iš anksto paskyrė būti panašiais į Jo Sūnų.

Tokia yra žmonijos kelionė, tokia yra kiekvieno žmogaus kelionė. Dievas nuo pat pradžių norėjo, kad mes būtume kaip Jo Sūnus ir kad Jo Sūnus būtų kaip mes. Šios dienos Evangelija pateikia ilgą Jėzaus genealoginį sąrašą. Jame minimi šventieji ir nusidėjėliai, nes sukurdamas žmones, Dievas juos apdovanojo laisve. Ir nors žinome, kad žmogus blogai naudojosi laisve ir dėl to buvo išvarytas iš rojaus, taip pat žinome, kad išeidamas iš rojaus jis buvo apdovanotas viltimi. Žmogus yra nusidėjėlis, bet turi viltį. Ir jis keliauja per istoriją ne vienas, bet Dievas keliauja su juo.

Didį istorijos Dievą matome ir mažuose dalykuose, mažame miestelyje, su Juozapu ir Marija. Dievas kantriai lydėjo visas Jėzaus protėvių kartas ir atvedė iki pat įvado į laiko pilnatvę, iki Marijos gimimo, iki priešpaskutinės kartos, iki Dievo įsikūnijimo „prieškambario“.

Šiandien žiūrime į Švenčiausiąją Mergelę, mažą, šventą, be nuodėmės, tyrą, išrinktą būti Dievo Motina, ir tuo pat metu žvelgdami į visą ilgą istoriją, kuri buvo prieš tai, galime klausti: „Kaip aš keliauju per savąją istoriją? Ar leidžiu, kad Dievas keliautų kartu su manimi? Leidžiu, kad jis su manimi keliautų ar aš noriu keliauti vienas? Ar leidžiu, kad jis mane paliestų, kad man padėtų, kad man atleistų, vestų mane pirmyn į susitikimą su Jėzumi Kristumi?“ Tai mūsų laukia kelionės pabaigoje: susitikimas su Viešpačiu. Išeis mums į gera, jei šiandien savęs paklausime: „Ar leidžiu, kad Dievas man turėtų kantrybės?“ Ir šitaip žiūrėdami į šią didžiąja istoriją ir į mažus dalykus, galime šlovinti Viešpatį ir nuolankiai prašyti, kad jis mus suteiktų taiką, tą širdies ramybę, kurią tik jis gali mums duoti, kurią jis mums duoda tuomet kai leidžiame jam eiti kartu su mumis, - sakė Šventasis Tėvas. (Vatikano radijas)