Soc. tinklai:

RSS:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:
Vatikano radijas

Pagrindinis puslapis / Audiencijos ir vidudienio malda

Popiežiaus bendroji audiencija. Ką reiškia „visuotinė“ ir „apaštalinė“ Bažnyčia? (+video)


Tikėjimo išpažinime mes sakome, kad Bažnyčia yra visuotinė ir apaštalinė. Kokia gi šių dviejų žodžių prasmė? Ką reiškia šie du Bažnyčios bruožai? Kuo jie svarbūs krikščionių bendruomenėms ir kiekvienam iš mūsų? Apie tai popiežius Pranciškus kalbėjo trečiadienio bendrosios audiencijos katechezėje.

Išsamų ir aiškų apibrėžimą mums pateikia Kirilas Jeruzalietis, vienas pirmųjų amžių Bažnyčios Tėvų, sakydamas: „Bažnyčią vadiname katalikiška, tai yra visuotine, pirmiausiai dėl to, kad ji, būdama paplitusi nuo vieno žemės pakraščio iki kito, visuotinai ir be klaidų skelbia visiems žmonės skirtas tiesas apie dangiškus ir žemiškus dalykus“.

Akivaizdus Bažnyčios visuotinumo ženklas yra tai, kad ji kalba visomis kalbomis, - tęsė Pranciškus. Tai Sekminių rezultatas. Šventosios Dvasios dėka apaštalai ir visa Bažnyčia sugeba visomis kalbomis skelbti Gerąją išganymo ir Dievo meilės naujieną. Bažnyčia nuo pat gimimo yra visuotinė. Nuo pat pirmosios akimirkos ji buvo siųsta į visą pasaulį.

Jei Bažnyčia gimė visuotinė, vadinasi ji nuo pat pradžių yra ir misionieriška. Jei apaštalai būtų pasilikę Paskutinės vakarienės menėje, jei nebūtų iš jos išėję, jei nebūtų ėmę skelbti Evangelijos visa pasauliui, Bažnyčia taip ir būtų likusi tik to Vakarienbučio, to miesto, tos tautos Bažnyčia. Tačiau nuo pat pradžių Bažnyčia suvokė savo pašaukimą skelbti Kristų visiems pasaulio gyventojams. Šią tiesą mes išreiškiame sakydami, kad Bažnyčia yra apaštalinė. Bažnyčia pastatyta ant apaštalų pamato. Apaštalai ėjo į pasaulį, steigė naujas bendruomenes, skyrė joms vyskupus ir šitaip Bažnyčia augo, plito į visą pasaulį. Mes visi esame kilę iš tos pirmosios apaštalų grupės, kuriems per pirmas Sekmines buvo atsiųsta Šventoji Dvasia.

Šventoji Dvasia ir šiandien mums padeda įveikti sunkumus, atsispirti pagundai manyti, jog esame išrinktieji, vieninteliai gavę Dievo palaiminimą. Jei kurie nors krikščionys sako: „Tik mes esame išrinkti ir niekas kitas“, jie ilgainiui miršta, miršta dvasiškai, nes nesugeba perduoti gyvybės, nemoka eiti pas kitus žmones, jiems stinga apaštališkumo.

Ką priklausymas visuotinei ir apaštalinei Bažnyčiai reiškia mūsų bendruomenėms ir kiekvienam iš mūsų? Reiškia visų pirma tai, - sakė Popiežius, - kad mums turi rūpėti visos žmonijos išganymas, negalime abejingai žiūrėti į mūsų brolius, bet turime būti atviri ir solidarūs. Kiekvienas pakrikštytasis turi matyti tikėjimo visumą, atmesti dalines ir šališkas pozicijas. Turime suprasti, kad mūsų tikėjimas yra išaugęs iš apaštalų liudijimo, kad ir mes, vienybėje su apaštalų įpėdiniais, esame siunčiami džiugiai skelbti Kristų ir jo meilę visai žmonijai.

Baigęs katechezę, popiežius Pranciškus priminė jau priartėjusią jo trumpą apaštališkąją kelionę į Albaniją.

Ateinantį sekmadienį, jei Dievas duos, nuvyksiu į Albaniją. Nusprendžiau aplankyti tą šalį, nes ji labai daug kentėjo nuo baisaus ateistinio režimo, o dabar kuria darnų įvairių religinių grupių sambūvį. Jau dabar sveikinu albanų tautą ir dėkoju už šio vizito parengimą. Visus prašau palydėti mane savo maldomis, prašyti Švenčiausiosios Mergelės, Gerosios Patarėjos, užtarimo. Ačiū. (Vatikano radijas)