Soc. tinklai:

RSS:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:
Vatikano radijas

Pagrindinis puslapis / Bažnyčia

Artėjant Pauliaus VI beatifikacijai


Tik pasibaigus Vyskupų Sinodui apie šeimą, Romoje, spalio 19 dieną, sekmadienį, palaimintuoju bus paskelbtas popiežius Paulius VI, vienas iš dviejų Vatikano II Susirikimo popiežių. Jei jį pradėjo Jonas XXIII, tai užbaigė Paulius VI. Apie tai ir kitus dalykus Vatikano radijui trumpai komentavo kun. Angelo Maffeis, Italijoje veikiančio „Pauliaus VI instituto“ direktorius. Šis institutas rūpinasi šio popiežiaus paveldo sklaida. Beje, ir popiežius Pranciškus yra pasakęs savo nuomonę, kad Pauliaus VI enciklika „Evangelii Nuntiandi“ yra vienas iš svarbiausių popiežiškųjų dokumentų apie sielovadą.

Paulius VI paveldėjo Vatikano II Susirinkimą. (...) Jis vadovavo asamblėjai redaguojant dokumentus, kuriant sąlygas, kuriose ganytojai galėtų laisvai pasiakyti ir tuo pat metu pasiekti vienbalses išvadas. Paulius VI suvokė Susirinkimą tarsi sąžinės tyrimą, kuris turėjo sustiprinti Bažnyčios sąmoningumą, jos tapatybę ir misiją, atnaujinti Evangelijos skelbimo būdą, Bažnyčios struktūras ir veikimo būdus, - kalbėjo kun. Maffeis.

Pasak jo, iš tiesų pakankamai mažai žinomas Pauliaus VI dvasingumas. Šis popiežius buvo žinomas dėl savo proto, dėl kultūros, bet apie jo dvasingumą mažai kas gali pasakyti, nors šis matmuo nemažiau svarbus. Tai galima paaiškinti tuo, kad Paulius VI nebuvo iš tų žmonių, kurie iškart atveria savo vidų, jis tarsi drovėjosi pasakyti tai, kas jo širdyje. Būtent šį, kiek kitokį palaimintojo veidą siekia parodyti Pauliaus VI institutas, parengdamas ir spausdindamas Pauliaus VI asmeninius užrašus, dienoraščius. Jie parodo, kaip asmeninis dvasingumas maitino sielovadinius sprendimus ir pastangas suprasti savąjį laikmetį.

Pasak kun. Maffeis, puikus ir laimingas sutapimas, kad Pauliaus VI beatifikacija vyks tuoj po Vyskupų Sinodo, kuriame ganytojai iš viso pasaulio apmąsto, kartu ieško šeimos sielovados sprendimų. Pats Vyskupų Sinodas yra institucija, kurios Paulius VI norėjo, trokšdamas, kad ji pratęstų Vatikano II Susirinkimo solidarumą, nuomonių apsikeitimą, diskusijas tarp vyskupų. Susirinkimas buvo išskirtinis Bažnyčios gyvenimo įvykis. Paulius VI norėjo, kad išskirtinė Susirinkimo patirtis taptų bažnytinio gyvenimo kasdienine patirtimi, kad Bažnyčia su absoliučia ištikimybe skelbtų tikėjimo dovaną, tuo pat metu būdama jautri savo laiko situacijai, kurioje vykdo savo misiją. (Vatikano radijas)