Soc. tinklai:

RSS:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:
Vatikano radijas

Pagrindinis puslapis / Sinodas

Sinodo posėdžiai trečiadienį ir ketvirtadienį. „Bažnyčia – ne muitinė“


Trečiadienį po pietų vyko Vyskupų Sinodo šeštoji generalinė kongregacija, ketvirtadienio rytą – septintoji. Sinodo tėvų pasisakymuose buvo pakartota jau keletą kartų iš popiežiaus Pranciškaus lūpų girdėta „muitinės“ metafora. Bažnyčia turi būti ne muitinė, bet tėvų namai. Ji kaip svetingi tėvų namai turi būti ir tiems, kurių padėtis, pastoraciniu požiūriu, sudėtinga. Bažnyčią sudaro ir sveikos šeimos, ir krizes išgyvenančios šeimos, dėl to sielovada neturi būti abejinga silpniesiems, bet kaip tik priešingai, pastarosioms situacijoms reikia skirti daugiau dėmesio ir turėti daugiau kantrybės.

Kalbant apie santuokos negaliojimo bylas buvo pakartota, jog reikia supaprastinti procedūras, labiau įtraukti atitinkamai pasirengusius pasauliečius į bažnytinių teismų darbą, tuo pat metu vengti paviršutiniškumo, vadovautis tiesa ir gerbti teismo bylų šalių teises. Šioje specifinėje sferoje, kaip galimybė, buvo pasiūlyta kai kuriais atvejais santuokos negaliojimo klausimus spręsti ne tik teismo bylose, bet ir administracine tvarka. Šiuo atveju sprendimą priimtų vyskupijos ganytojas.

Paliesta ir poligamijos tema, aktuali tose šalyse, kur vietinės ikikrikščioniškos tradicijos tokias sąjungas toleruoja. Bažnyčia su poligamijos problema konkrečiai susiduria tais atvejais, kai poligaminėje sąjungoje gyvenęs žmogus atsiverčia į krikščionybę ir nori priimti įkrikščioninimo sakramentus. Šioms situacijoms reikia ir dėmesio, ir jautrumo. Nors, antra vertus, paties poligamijos reiškinio apimtys savaime mažėja, kartu su urbanizacijos plėtra.

Trečiadienio popietinėje kongregacijoje kalbėję Sinodo Tėvai vėl kėlė gero parengimo santuokai svarbą. Rengimas santuokai turi būti asmeninės brandos ugdymo procesas. Reikia vengti šabloniškumo ir moralizavimo, nes dėl jų kaltės tik plinta religinis analfabetizmas.

Trečiadienio vakarą valandą trukusiuose laisvuose pasisakymuose vėl grįžta prie išsiskyrusių ir antrą civilinę, santuoką sudariusių katalikų situacijos. Nereikia jų smerkti kaip gyvenančių „nuolatinėje nuodėmės būklėje“, bet reikia padėti jiems suprasti, kad ir negalėdami pilnai dalyvauti sakramentiniame gyvenime, jie nėra visiškai atskirti nuo Kristaus malonės. Galėtų padėti bendravimas su jais, įsiklausymas į jų situaciją. Panašaus dialoginio santykio reikia ir homoseksualiais asmenimis.

Taip pat ir ketvirtadienio rytą vykusioje septintojoje Sinodo generalinėje kongregacijoje pasisakę vyskupai gana daug dėmesio skyrė pastoraciniam santykiui su antrą, civilinę santuoką sudariusiais katalikais. Dar kartą buvo pabrėžta, kad negali būti kvestionuojamas santuokos neišardomumas. Čia negali būti jokių kompromisų, nes sakramentinis ryšys yra objektyvi tikrovė, Kristaus veikimo Bažnyčioje ženklas. Tai turi būti aiškiai pabrėžiama ir parengimo santuokai metu, ir sielovadiškai palydint susituokusias poras. Tačiau sielovada negali vadovautis taisykle „viskas arba nieko“. Reikia atskirai vertinti konkrečias situacijas, matyti skirtumą tarp palikto sutuoktinio ir to, kuris paliko. Sielovada turi būti gailestinga, nes Bažnyčia yra pašaukta liudyti Dievo gailestingumą ir paguodą.

Palietus konkubinato problemą, buvo pabrėžta, kad apsisprendimas gyventi kartu nesusituokus ne visada reiškia sąmoningą Bažnyčios mokymo atmetimą. Dažnai lemia įvairios praktinės priežastys ir, jei šitaip gyvenantys žmonės nori išlaikyti ryšį su bendruomene, jie neturi būti atstumiami. Tas pats turėtų galioti ir homoseksualių porų atžvilgiu. Bažnyčia nesutinka, kad toks sugyvenimas būtų prilygintas santuokai, tačiau neleistina ir diskriminacija.

Ketvirtadienio ryto Sinodo posėdyje taip pat kalbėta apie atsakingą tėvystę ir motinystę, kuri yra esminė šeimos pašaukimo dalis. Dar kartą buvo pasmerktas abortas kaip gimimų kontrolės priemonė, o taip pat kai kur Azijoje vis dar pasitaikantis naujagimių žudymas. Krikščioniškas tėvystės ir motinystės pašaukimas tai ne tik pašaukimas pagimdyti ir užauginti vaikus, bet ir perduoti jiems tikėjimą, išugdyti juos sąmoningais krikščionimis. Galiausiai dar kartą buvo iškeltas pasauliečių vaidmuo šeimų sielovadoje. Sutuoktiniai geriausiai supranta kitus sutuoktinius, jų sunkumus, ir jie geriau nei kas kitas gali padėti.

Ketvirtadienio rytą vykusioje septintojoje generalinėje kongregacijoje pasisakė ir Lietuvos katalikams Sinode atstovaujantis Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. (Vatikano radijas)