Soc. tinklai:

RSS:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:
Vatikano radijas

Pagrindinis puslapis / Bažnyčia

Popiežiaus Pranciškaus homilija: Būkime Bažnyčios viduje, nestovėkime prie durų (+video)


Jėzus įkūrė Bažnyčią prieš du tūkstančius metų. Įkūrė tuomet kai išrinko dvylika apaštalų, juos paskyrė savo Bažnyčios kolonomis, o pats tapo kertiniu akmeniu. Bažnyčia nuo pat pradžių plačiai atvėrė duris visiems žmonėms, nes Kristus trokšta mylėti ir gydyti širdis, o ne skaičiuoti nuodėmes. Taip popiežius Pranciškus kalbėjo antradienio rytą aukotų Mišių homilijoje komentuodamas šios dienos Žodžio liturgijos skaitinius – apaštalo šv. Pauliaus laiško Efeziečiams ištrauką, kalbančią apie Kristų – Bažnyčios kertinį akmenį, ir Luko Evangelijos pasakojimą apie dvylikos apaštalų išrinkimą.

„Jėzus meldžiasi, Jėzus pašaukia, Jėzus išrenka, Jėzus siunčia apaštalus, Jėzus gydo žmones. Jėzus visa tai daro šioje šventovėje, kurios kertinis akmuo jis pats yra. Jis vadovauja Bažnyčiai. Kaip sakė Paulius, Bažnyčia yra pastatyta ant apaštalų pamato. Jėzus išsirinko dvylika apaštalų. Visi buvo nusidėjėliai, visi. Judas nebuvo didesnis nusidėjėlis už kitus; ne mums žinoti kas didesnis nusidėjėlis... Tik vargšas Judas užsisklendė, atsitvėrė nuo meilės ir dėl to tapo išdaviku. Tačiau sunkiuoju Jėzaus kančios metu visi pabėgo ir paliko Jėzų vieną. Visi buvo nusidėjėliai. Tačiau Jėzus juos išsirinko.“

Jėzus nori, kad mes būtume jo Bažnyčioje, kad nebūtume joje ateiviai ar svetimi, bet turėtume piliečių teises. Bažnyčioje mes nesame prašalaičiai, bet esame joje įleidę gilias šaknis. Joje mūsų gyvenimas.

„Mes esame šios Bažnyčios piliečiai, bendrapiliečiai. Jei mes neįžengiame į šią šventovę, jei netampame šito statinio dalimi, kad mumyse apsigyventų Šventoji Dvasia, mes nesame Bažnyčioje. Mes stovime prie durų ir žiūrime: Kaip gražu... labai gražu...“ Tai krikščionys, kurie stovi Bažnyčios laukiamajame ir toliau neina... „Taip, esu katalikas, bet ne per daug... tik tiek...“.

Tokia laikysena neturi prasmės, žinant kokia didelė Jėzaus meilė mums ir koks didis jo gailestingumas. Pažiūrėkime į Petrą. Jis, išrinktas būti apaštalu ir svarbiausia Bažnyčios kolona, išduoda Jėzų, tačiau Jėzus jam atleidžia ir nepakeičia savo pasirinkimo.

„Jėzus nežiūrėjo Petro nuodėmės, bet žiūrėjo į širdį. Jis meldėsi, ieškojo širdies, kad ją pagydytų. Jėzus meldžiasi už kiekvieną iš mūsų ir visus mus pagydo. Nebūtų Bažnyčios, jei Jėzus už ją nesimelstų ir jos negydytų. Šventoji Dvasia tepadeda mums suprasti, kad Bažnyčios jėga yra Jėzaus malda, galinti pagydyti mus visus“. (Vatikano radijas)