Soc. tinklai:

RSS:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:
Vatikano radijas

Pagrindinis puslapis / Teisingumas ir taika

Minint Salvadoro jėzuitų nužudymo metines: ne vien teisingumas


1989 metų lapkričio 16 dienos naktį, prieš aušrą, Salvadoro kariuomenės elitinio būrio kariai įsilaužė į sostinėje San Salvadore esančio jėzuitų „Centrinės Amerikos universiteto“ teritoriją. Pasiekę jėzuitų namus, penkis iš jų, ištempę iš lovų, išsivedė į priešais buvusią pievelę ir paleido šūvius į galvas. Namų viduje aptiko dar vieną, jį taip pat nušovė. Galiausiai nušovė ir moterį, Elba Ramos, kuri tuos namus prižiūrėjo, atradę ją vonioje, kartu su ja buvusia paaugle dukra, Celina, kad neliktų liudytojų. Tarp žuvusių – universiteto rektorius t. Ignaco Ellacuria. Penki iš šešių nužudytų jėzuitų buvo ispanai.

Praėjus 25 metams, ši nužudymo byla dar nėra iki galo ištirta. JAV kongreso ir JT komisija nustatė daug faktų, tad maždaug žinoma, kas tą naktį įvyko, kas buvo užpuolikai ir kas juos siuntė. Tuometinis karinis režimas pareiškė, kad tai esą kairiųjų sukilėlių darbas, tačiau žudikai pražiopsojo dar vieną liudytoją – juos matė dar viena jėzuitų namuose dirbusi moteris, Lucia Cerna, kuriai pavyko pasislėpti, o vėliau palikti šalį. Šiandien nėra abejonių, kad pagrindinis tuometinio karinio režimo taikinys buvo būtent rektorius Ellacuria, didelis žmogaus teisių aktyvistas ir režimo pažeidimų viešas kritikas.

Artėjant nusikaltimo metinėms, jėzuitai sako, teismo proceso reikia tam, kad būtų atskleista visa tiesa apie nuspaudusius gaiduką ir juos siuntusius, kad būtų nepamirštas teisingumas. Kita vertus, nepakanka, kad byla kalbėtų vien apie teisingumą. Nereikia pamiršti, kad šie jėzuitų kankiniai yra maža dalelė tarp dešimčių tūkstančių kitų aukų, žuvusių per 12 metų trukusį pilietinį karą ir vėliau per karinio režimo vykdytas represijas. Teisingumas turi žengti kartu su atleidimu ir susitaikymu, ne vien šiuo konkrečiu atveju, bet visoje visuomenėje, kurioje išliko daug žaizdų iš to periodo. Antra vertus, labiau už budelių vardus verta atsiminti, ką darė ir ką kalbėjo, kokį palikimą paliko aukos.

T. Ellacuria, teologas, kaip minėta, buvo vienas iš stipriausių balsų už taiką, už vargšus. T. Martin Baro buvo socialinis psichologas ir filosofas, universiteto Viešosios Nuomonės instituto direktorius. Šis institutas beveik vienintelis tirdavo ir skelbdavo vargingųjų pažiūras ir balsus. T. Lopez, filosofas ir teologas, dirbo San Salvadoro periferijos vargano kvartalo parapijoje. T. Lopez Y Lopez vadovavo programai „Tikėjimas ir džiaugsmas“, taip pat skirtai neturtingiems jaunuoliams. T. Moreno vadovavo Teologiniam centrui, kuris domėjosi tikėjimo ir teisingumo klausimais. T. Segmundo Montes buvo antropologas ir sociologas, taip pat žmogaus teisių teoretikas.

Beje, jų nužudymas, plačiai nuskambėjęs, buvo vienas iš tų veiksnių, dėl kurio JAV nutraukė paramą, iki tol teiktą, kariniam San Salvadoro režimui, kovojusiam prieš komunistine ideologija besivadovaujančius sukilėlius. (Vatikano radijas)