Soc. tinklai:

RSS:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:
Vatikano radijas

Pagrindinis puslapis / Teisingumas ir taika

Europos vyskupų piligrimystė minint Didžiojo karo šimtmetį: „Mea culpa“


Europos vyskupai, minėdami šiemet sukankantį Pirmojo Pasaulinio karo pradžios šimtmetį, meldėsi už karo aukas ir prašė atleidimo už tuo laikotarpiu Bažnyčios padarytas klaidas, lapkričio 11 d. susirinkę Douaumonte, Šiaurės Prancūzijos miestelyje esančiame netoli pasienio su Vokietija. Šioje vietoje iškilęs didžiausias Europos paminklas Pirmojo pasaulinio karo aukoms, taip prisimenant čia prieš šimtmetį vykusį vieną kruviniausių ir baisiausių mūšių visame Vakarų fronte, žinomą kaip Verduno mūšis. 1916 m. vasarį prasidėjusiame ir tų pačių metų gruodį pasibaigusiame mūšyje tarp prancūzų ir vokiečių kariuomenių gyvybę prarado daugiau nei pusė milijono karių.

Prisiminti šį kruviną istorijos puslapį vyskupai atvyko iš Bosnijos-Hercegovinos, Maltos, Italijos, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Rumunijos. Jiems vadovavo Europos Sąjungos vyskupų konferencijų komisijos (COMECE) pirmininkas Miuncheno ir Freizingo arkivyskupas kardinolas Reinhard Marx ir Europos vyskupų konferencijų tarybos (CCEE) atstovas Sarajevo arkivyskupas kardinolas Vinko Puljić. Stovėdami tarp kelių šimtų tūkstančių baltų kryžių vyskupai meldėsi penkiomis skirtingomis kalbomis, paragindami šiandieninę Europą pasimokyti iš šios tragiškos praeities pamokos.

Prisiminti ir šiuo metu vykstantys konfliktai Europoje ir visame pasaulyje, nuo Ukrainos iki Artimųjų Rytų. „Gerai žinome, kaip svarbu išgydyti karo žaizdas, remiantis tikėjimo galia ir meldžiantis, kad būtų sukurta ilgalaikė taika, - sakė kardinolas Vinko Puljić.

Bažnyčių vaidmuo šiandien yra priminti praeitį Europai, kuri lengvai pamiršta savo istoriją. Tik vis naujai įsiskaitydama į savo praeitį, Europa gali eiti taikos keliu. Vyskupai atsiprašė už visus kartus, kai Bažnyčios palaikė nacionalizmus ir parėmė į mirtį vedančius projektus.
Europos Sąjungos vyskupų konferencijų komisija atkūrė istorines pirmojo pasaulinio karo aplinkybes, kur atsiskleidė kaip Prancūzijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Rusijos Bažnyčios palaikė karą, dažnai apibūdindamos jį kaip „šventą“. „Šiandien jaučiame kaip svarbu prašyti atleidimo, nes Bažnyčios nebuvo susitaikymo įrankiai, o padėjo skleisti neapykantą ir pasidalijimą. Prisiminti praeitį šiandien reiškia sakyti, kad niekada daugiau Bažnyčios, vyskupai, krikščionys tenetampa karo ir susikaldymo priemonėmis“, sakė kardinolas Reinhard Marx.

Piligrimystė baigėsi pristatant taikos žinią, kuria vyskupai kreipėsi į visą Europos žemyną. Jie pasmerkė „karo beprotybę“, pažymėdami, kad ši piligrimystė ragina ryžtingiau padėti Europai atrasti savo tapatybės šaknis, puoselėti vertybes, kurių dauguma yra krikščioniškos, ir darbuotis vardan taikios ateities. (Vatikano radijas)