Soc. tinklai:

RSS:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:
Vatikano radijas

Pagrindinis puslapis / Apaštalinės kelionės

Pranciškus Europos Taryboje: Europos ateitis priklauso nuo atminties ir sveikos utopijos (+video)


Europos tarybos, kuriai priklauso 47 valstybės narės, būstinėje Pranciškus sveikino ir dėkojo jos vadovams ir nariams, kitoms su Europos taryba susijusioms institucijoms, kaip kad Europos žmogaus teisių teismas, už svetingą priėmimą.

Savo kalboje Šventasis Tėvas apmąstė, pateikė įžvalgas apie Europos kontinento misiją ir ateitį, stengdamasis išskirti svarbiausius dalykus, ant kurių remiasi visi kiti. Popiežius pirmiausia priminė Europos Tarybos, kuri šiemet mini 65 metines, steigėjų intencijas: vienybės ir taikos paieškas. To trokšta jau antikiniais laikais, tačiau per amžius dažnai įsivyraudavo hegemoniniai interesai. Ką tai reiškia liudija pasaulinių karų siaubai.

Taikos kelias eina per kito pripažinimą – ne kaip priešo, kurį reikia sumušti, bet kaip brolio, kuri reikia priimti. Tai yra nuolatinis procesas, kuris nėra pasiekiamas kartą ir visam laikui. Taika yra gėris, už kurį reikia kovoti ir budėti nuolatos. Tai yra tokio stabilaus organizmo kaip Europos Taryba egzistavimo pagrindas. Pranciškus priminė vieno iš savo pirmtakų, Pauliaus VI, žodžius, jog eiti taikos keliu reiškia nuolatinį žmogiškumo auginimą. Nepakanka nutraukti kovas, nepakanka primestos, laikinos ir naudingos taikos. Reikia mylimos, broliškos, laisvos ir sielas sutaikančios taikos.

Taikos gėris yra pasiekiamas pirmiausia per ugdymą. Jis priešpastatytas konflikto kultūrai, kuri remiasi kito baime ir atitolinimu. Tai tiesa, kad konfliktas negali būti ignoruojamas, jis turi būti pripažįstamas. Tačiau jei liekame vien jame, prarandame perspektyvą, prarandame vienybės jausmą, sustabdome istoriją ir krentame į sterilius vidinius prieštaravimus.

Taika dažnai sužeidžiama, tiek pasaulyje, tiek pačioje Europoje, kuri trokšta taikos, bet lengvai pasiduoda praeities pagundoms. Taiką žaloja ir kitos konflikto formos: religinis ir tarptautinis terorizmas, be pagarbos žmogaus gyvybei, prekyba ginklais, prekyba žmonėmis. Tegu Europos taryba padeda išspręsti dabartines krizes, linkėjo Pranciškus. Taika krikščioniškoje perspektyvoje yra Dievo dovana ir laisvo bei racionalaus žmogaus veikimo, ieškant bendro gėrio tiesoje ir meilėje, vaisius.

Europos Taryba taikos tikslo siekia per žmogaus teisių sklaidą, su kuria susisieja demokratija ir teisinė valstybė. Tai ypač vertingas darbas, su reikšmingomis etinėmis ir socialinėmis pasekmėmis. Tai yra vienas iš tų didžių dalykų, kuriuos Europa pasiūlė ir siūlo visam pasauliui. Ji padeda visos žmonijos kultūrinei pažangai.

Europos civilizacija yra tarsi medis: su giliomis šaknimis, stipriu kamienu ir į viršų augančiomis pažinimo, pažangos, taikos, vienybės šakomis. Tačiau šakos, kad ir kokios vešlios, nudžiūva atskirtos nuo kamieno ir nuo šaknų. Tai yra paradoksas, kuris sunkiai suprantamas izoliuotam scientistiniam mentalitetui: kad eitum link ateities, reikia praeities. Reikia atminties – kartu su drąsa dabarčiai, ateičiai ir sveikai utopijai. Visuomenės šaknys maitinasi tiesa, kuri persmelkia sąžinę, kuri yra virš sąlygotumų, kurioje atsiveria nuosavas orumas ir atvirumas absoliutui. Tokiu būdu laisvė tampa atsakinga. Be tiesos kiekvienas tampa matu pats sau, visuotinę žmogaus teisę pakeičia individuali teisė, egoistinė, abejinga kitam, nepajėgi priimti visuomeninio matmens. Iš tokio individualizmo gimsta abejingumo globalizacija ir kito atstūmimas. Šis individualizmas nuskurdina ir sterilizuoja. Pasak Pranciškaus, tai viena iš priežasčių, dėl kurios šiandien Europa atrodo tarsi pavargusi, praradusi turėtą veržlumą, energiją, pesimistiška, besijaučianti puolama iš kitų kontinentų ateinančių naujovių.

Kur Europos idealai, siekiai, išmonė ir aistringas tiesos troškimas? Ar ji pajėgs pasinaudoti savo milžinišku paveldu – meniniu, techniniu, politiniu, socialiniu, religiniu? Nuo atsakymų į šiuos klausimus priklausys kontinento ateitis.

Popiežius taip pat kalbėjo apie Europos žmogaus teisių teismą, kuris atlieka tarsi „sąžinės“ vaidmenį. Ir vėlgi – sąžinė nėra vien susitarimas, ji susijusi su tomis giliomis šaknimis. Šventasis Tėvas taip pat palinkėjo Europai vaisingai atsakyti į du iššūkius: daugiapoliškumo ir visų įtraukimo (transversalumo). Daugiapoliškumas, daugiabriauniškumas atsveria vieno, dviejų ar trijų polių hegemoninę geopolitiką, o visų įtraukimas padeda išvengti sterilumo, kuris būdingas uždaroms diskusijoms. Dar kitos šiandienos problemos: migrantų priėmimas, dėmesys vargšams, darbas jaunimui, aplinkos apsauga.

Krikščionybė, esant korektiškiems religijos ir visuomenės santykiams, gali padėti Europos socialinei ir kultūrinei pažangai. Protas ir tikėjimas, religija ir visuomenė yra kviečiami abipusiam palaikymui, brandai, ištyrinimui, ekstremizmų atsisakymui. Paulius VI pavadino Bažnyčią „žmoniškumo eksperte“, nes, nepaisant savo vaikų nuodėmių, ji nori tarnauti ir liudyti tiesą bei prisidėti prie bendro gėrio.

Linkiu, kad Europa, atrasdama savo istorinį paveldą ir šaknų gylį, priimdama daugiapoliškumą ir dialogišką transversalumą, atrastų vėl tą jaunystės dvasią, kuri ją padarė vaisinga ir didžia, - pasakė Pranciškus, užbaigdamas savo kalbą. (Vatikano radijas)