Soc. tinklai:

RSS:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:
Vatikano radijas

Pagrindinis puslapis / Bažnyčia

Kard. P. Parolin vienuolijų vyresniesiems: „Nesibaimindami leiskitės link istorijos periferijų“


„Su popiežiumi Pranciškumi link istorijos periferijų: Bažnyčios širdis“. Švietimas, migrantai, skurdas, šeimos krizė: žvilgsnis į kritines temas, kad galima būtų eiti toliau, kartu atrandant naujus būdus kaip liudyti artimo meilę, atsiliepiant į sunkumus konkrečiais veiksmais. Tam buvo skirta konferencija, kurią gruodžio 4-6 dienomis Romoje surengė Italijos vienuolijų aukštesniųjų vyresniųjų konferencijos ir vienuolijų aukštesniųjų vyresniųjų sąjunga. Susitikime siekta pagilinti charizmų aktualumą atsiliepiant į dabartinio laikmečio iššūkius, atnaujinant veikimo būdą, sielovadinius prioritetus.

Paskutinę konferencijos dieną buvo švenčiamos Šv. Mišios, kurias aukojo Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolin. Homilijoje jis paminėjo, kad kartais pasikeitusios aplinkybės atneša kai kuriuos pokyčius ir paragina naujai patvirtinti vienuolinio gyvenimo tapatybę, kad liktume ištikimi sau. Tam jėgų ir energijos semiamės iš Dievo Žodžio. Šv. Dvasia padeda Dievo Žodžiui suskambėti mumyse naujomis spalvomis ir tonais, atskleisdama naujas ypatybes, kurios praturtina, padeda geriau suprasti dalykus ir dovanoja atsakymus į naujas problemas, - kalbėjo kardinolas. Jis pastebėjo, kad vienuolinis gyvenimas gimsta iš nuostabos ir jaudulio, kylančio tikinčiojo širdyje, norint išgyventi Jėzaus atjautą pavargusiam žmogui, kuris klaidžioja ieškodamas šviesos švyturio, kuris apšviestų jo trapų gyvenimą. Jėzus dovanojo mums išganymą, nes buvo tobulai susivienijęs su Tėvu, taip ir mes galime būti veiksmingi misionieriai ir meilės liudytojai, įsitvirtinę Kristaus meilėje. Jei širdyje nešiosimės Kristų, ši saulė sušildys mus ir jos energija neapsiribos ankšta, vien mums priklausančia erdve, tačiau skleis spindulius arti ir toli nuo mūsų, sakė kardinolas Parolin.

Jis priminė popiežiaus Pranciškaus ne kartą paminėtą mintį, kad Bažnyčia auga per asmeninį susižavėjimą. Viena vertus, patraukia paties Kristaus asmuo ir gyvenimas, šventųjų ir kankinių pavyzdžiai. Kita vertus, kiekvieno pakrikštytojo gyvenimas, o ypač pašvęstojo, turėtų būti veidrodis, pajėgus atspindėti iš Viešpaties sklindančią šviesą, taip ragindamas klausti, koks šios šviesos šaltinis ir kas įkvepia geranoriškumu bei artimo meile apsirengusio tikinčiojo elgesį.

„Jūs, vienuoliai ir vienuolės, savo pašvęstuoju gyvenimu liudijate, kad įmanomas ir trokštamas toks gyvenimo būdas, kuris kviečia gyvenimą dovanoti artimui. Tokios būties kvapas, kuri ieško laimės ir autentiškos savo egzistencijos prasmės dovanodama save artimui vardan Jėzaus meilės, gali būti iškalbingas priminimas“, - sakė kardinolas Parolin, palinkėdamas vienuoliams įvairias charizmų turtingumo formas pasitelkti tarnystei visiems, atsiliepti į konkrečias kančias ir poreikius, kuriuos sutinka kelyje, tokiu būdu giliai ir kūrybiškai išgyvenant savo vienuolinę tapatybę, bei paskatindamas nesibaiminant leistis link istorijos periferijų, kur laukiama Kristaus paskelbimo ir aktyvaus brolių solidarumo.

Konferencijoje buvo surengta ir apskritojo stalo diskusija, kur pasisakė Šventojo Sosto spaudos salės direktorius, tėvas Federico Lombardi SJ, primindamas vienuoliams ir vienuolėms kai kuriuos popiežiaus Pranciškaus mėgiamus raktinius žodžius, kurie padėtų naujai pažvelgti į dvasingumą. Kalbėdamas apie naują popiežiaus Pranciškaus žodyną bei jo „komunikacijos revoliuciją“, t. Lombardi išvardijo septynis žodžius. Visų pirma, tai „išeiti“ - atgaivinti misionierišką Bažnyčią, žvelgiančią į išorę, kad neštų Evangeliją;
„Eiti, keliauti“ – keliaujantis ganytojas, į gyvenimą žvelgiantis kaip į piligrimystę, bandantis įžvelgti savo gyvenime dieviškąją valią. Eiti kartu, sinodiškai, ieškant bendro kelio;
„Klausytis ir stebėtis – kelyje sutinkame žmones, kurių nepažinojome, o Dievas yra siurprizų Dievas. Įsižiūrėti, atpažinti ženklus yra esminiai dalykai;
„Susitikimas“ – popiežius kalba apie susitikimo kultūrą, tai svarbus bruožas einant link kitų.
„Tarnauti“ – tarnauti Dievui, Bažnyčiai, artimui;
Įtraukti – arba priešintis atmetimo kultūrai – atmesti vergovę, marginalizaciją, prekybą žmonėmis;
Sergėti – tai bendra atsakomybė pasaulio ir kitų atžvilgiu, kurie mums patikėti saugoti su meile ir atsakomybe.

Vyskupas Bruno Forte toje pačioje apskritojo stalo diskusijoje pabrėžė tris bruožus, kurie, jo nuomone, padeda popiežiui pasiekti visų širdis: nuoširdumą, paprastumą, išmintingumą.
Pranciškaus pontifikatą jis apibūdina kaip „ypatingą malonės ir vilties visiems laiką, pratęsiant tai, kas buvo parengta popiežiaus Benedikto XVI dvasinės reformos“. (Vatikano radijas)