Soc. tinklai:

RSS:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:
Vatikano radijas

Pagrindinis puslapis / Apaštalinės kelionės

Šventasis Tėvas susitiko su Šri Lankos religinių bendruomenių delegacijomis: sąžiningas dialogas ir darbas dėl taikos (+video)


Antradienio pavakare popiežius Pranciškus susitiko su Šri Lankos religinių bendruomenių lyderiais ir delegacijomis. Susitikimas vyko sostinės Kongresų rūmuose, didžiojoje salėje buvo šimtai asmenų. Religinis Šri Lankos visuomenės pjūvis rodo, kad tarp 21 milijono gyventojų 70 procentų išpažįsta budizmą, beveik trylika induizmą, beveik dešimt islamą, krikščionių yra virš 7 procentų, daugiausia katalikų, bet taip pat anglikonų ir protestantų.

Istoriškai, seniausias yra induizmas, tačiau jau III-II amžiuose prieš Kristų saloje įsivyravo budizmas, gerokai vėliau su musulmonų pirkliais pradėjo sklisti islamas. Krikščionybės pėdsakų yra iš pirmojo tūkstantmečio pirmosios pusės, kurie rodo, kad saloje gyvavo krikščionių nestoriečių, pirklių iš Persijos, bendruomenė. 1322 metais Šri Lanką aplankė didis keliautojas pranciškonas Oderico da Pordenone. Tačiau dabartinės katalikų bendruomenės ištakos siekia XVI amžiaus pradžią, kai su portugalais nuolatiniam apaštalavimui atvyko misionieriai pranciškonai.

*

Popiežius Pranciškus padėkojo už sveikinimus ir palaiminimus, jis priminė, jog atvyko į Šri Lanką sekdamas savo pirmtakų Pauliaus VI ir Jono Pauliaus II pėdomis, norėdamas parodyti didelę katalikų Bažnyčios meilę Šri Lankai. Didelė malonė, pasak Šventojo Tėvo, susitikti su vietine katalikų bendruomene, sustiprinti ją tikėjime Kristumi, melstis kartu, dalintis džiaugsmu ir kentėjimu. Taip pat didelė malonė sutikti kitų didelių religinių tradicijų išpažinėjus, vyrus ir moteris, kurie kartu su krikščionimis dalijasi išminties, tiesos ir šventumo troškimu.

Vatikano II Susirinkime katalikų Bažnyčia išsakė savo gilią ir ilgalaikę pagarbą kitoms religijoms. Pranciškus pacitavo Susirinkimo dokumento „Nostra Aetate“ žodžius, jog Bažnyčia „neatmeta nieko, kas tose religijose tikra ir šventa. Su nuoširdžia pagarba ji žvelgia į (jų) veikimo ir gyvenimo būdus, į (jų) nuostatus ir mokymus“ (2). Iš savo pusės trokštu patvirtinti gilią Bažnyčios pagarbą jums, jūsų tradicijoms ir įsitikinimams, - sakė popiežius.

Šioje dvasioje, - tęsė jis, - katalikų Bažnyčia trokšta bendradarbiauti su jumis ir geros valios žmonėmis, ieškant visų šrilankiečių gerovės. Tikiuosi, kad mano vizitas pagelbės padrąsinant ir pagilinant įvairias tarpreliginio ir ekumeninio bendradarbiavimo formas, kurios jau pradėtos plėtoti. Šios pagirtinos iniciatyvos atvėrė galimybę dialogui, kuris yra iš tiesų esminis, jei norime vienas kitą pažinti, suprasti ir gerbti. Bet, kaip rodo patirtis, kad dialogas ir susitikimas iš tiesų veiktų, jie turi remtis pilnu kiekvieno įsitikinimų išdėstymu. Žinoma, toks dialogas parodys kokie skirtingi mūsų įsitikinimai, tradicijos ir praktikos. Ir vis tik, jei garbingai pristatysime savo įsitikinimus, būsime labiau pajėgūs pamatyti tai, kas mums bendra. Nauji keliai atsivers per abipusį vertinimą, bendradarbiavimą ir draugystę.

Tokių tarpreliginių ir ekumenininių iniciatyvų Šri Lankoje iš tiesų reikia. Pernelyg daug metų šios šalies vyrai ir moterys buvo pilietinio karo ir prievartos aukomis. Šiandien reikia gydymo ir vienybės, o ne tolimesnių konfliktų ir pasidalijimų. Gydymo ir vienybės siekimas neabejotinai yra kilni pareiga visiems tiems, kurių širdyje yra rūpestis savo tautos ir žmonijos gėriu. Reikia viltis, kad tarpreliginis ir etninis bendradarbiavimas parodys, jog norint gyventi harmonijoje su savo broliais ir seserimis vyrai ir moterys neturi pamiršti savo tapatybės, etninės ar religinės.

Egzistuoja daugybė būdų tokiai tarnystei. Didelė daugybė poreikių, kuriems reikia broliško solidarumo balzamo: ypač vargšų materialinių ir dvasinių poreikių, taip pat šeimų, kurios vis dar apverkia prarastus artimuosius.

Pranciškus Šri Lankos religinių bendruomenių lyderiams palinkėjo gero darbo, stengiantis sustiprinti visuomenės moralinius pamatus, atnaujinti visuomenę, sutaikyti asmenis ir bendruomenes.

Dėl taikos gėrio negalima leisti, kad būtų piktnaudžiaujama religiniais įsitikinimais teisinant prievartą ar karą. Turime būti aiškūs ir nedviprasmiški kviesdami savąsias bendruomenes pilnai išgyventi taikos ir santarvės nurodymus, kurių yra kiekvienoje religijoje, pasmerkdami įvykusius prievartos veiksmus, - pridūrė Šventasis Tėvas. (Vatikano radijas)