A†A kun. Jonas Kastytis Matulionis SJ (1931-1980-2015)
Lietuvos jėzuitai informuoja, kad sausio 12-osios vakarą po sunkios ligos mirė kun.
Jonas Kastytis Matulionis SJ.
Jonas Kastytis Matulionis gimė Pelyšių kaime
netoli Šimonių miestelio (Kupiškio r.). Buvo septintas ir paskutinis vaikas šeimoje.
Baigęs Šimonių pradinę mokyklą, mokėsi Kupiškio gimnazijoje, kur išryškėjo jo literatūriniai
ir muzikiniai gabumai. Anksti netekus tėvų, kilo grėsmė tolesnėms studijoms, tačiau
seserys Adelė ir Albina padarė viską, kad mylimas brolis galėtų siekti mokslo.
Jaunuolis
pasirinko lietuvių kalbos ir literatūros studijas Vilniaus universitete ir jas baigė
1955 m. Tame pačiame kurse mokėsi daug gabių studentų, kurių vardai vėliau tapo žinomi
visai Lietuvai – J. Degutytė, M. Kudarauskaitė, B. Savukynas... Specialų kursą jiems
skaitė lietuvių literatūros klasikas prof. Vincas Mykolaitis-Putinas. Laisvas nuo
mokslų Jono Kastyčio valandas lydėjo poezija, klasikinė muzika ir malda. Jis ne tik
dainavo universiteto akademiniame chore, bet ir giedojo bažnyčiose. Turėdamas slaptą
svajonę iki tobulumo išlavinti balsą ir tapti kunigu, 1953 m. Jonas Kastytis pradėjo
lygiagrečiai mokytis ir J. Tallat-Kelpšos muzikos mokyklos vokalo skyriuje.
1955
m. diplomuotas lituanistas Jonas Kastytis bandė stoti į Kauno kunigų seminariją, deja,
nesėkmingai. 1956 m. įstojo į Vilniaus konservatoriją, o respublikiniame vokalistų
konkurse pelnė pirmąją vietą. Kartu su kitais jaunais talentais - E. Čiudakova, E.
Saulevičiūte, L. Muraška - Jonas Kastytis buvo išsiųstas į sąjunginį konkursą Maskvoje,
kur jo lyrinis dramatinis tenoras taip pat pelnė pripažinimą. Studijos konservatorijoje
sekėsi puikiai. J. K. Matulionio balsą lavino ir scenos paslapčių mokė žymūs profesoriai,
garsūs Lietuvos atlikėjai. Trečiajame kurse buvo pastebėtas giedant bažnyčiose. Už
„nepaprastai didelę gėdą ir nešlovę, užtrauktą konservatorijai ir visam pažangiam
jaunimui“ 1958 m. buvo priverstas nutraukti studijas.
Pašalintas iš konservatorijos
pradėjo dirbti bibliotekose, Teatro ir muzikos muziejuje, tik niekur ilgai neužsibūdavo,
nes buvo nuolat persekiojamas. Dirbdamas Paveikslų galerija paverstoje Vilniaus katedroje
ir puikiai išmanydamas šios vietos reikšmę, jis ne tik stengėsi lankytojams atskleisti
ir parodyti šventovės likimą istorijos vingiuose, bet ir pradėjo statyti naują - savo
širdies katedrą.
Jau seniai buvo suradęs vienminčių būrelį, padėjo leisti „Lietuvos
Katalikų Bažnyčios kroniką", nors puikiai suprato, kuo rizikuoja. Pradėjo važinėti
į Bijutiškį pas Lietuvos jėzuitų provincijolą t. Joną Danylą. Jos pavyzdžio paskatintas
1977 m. įstojo į Jėzaus Draugiją. Pateko į KGB akiratį, buvo trumpam laikui sulaikytas
ir tardomas.
1980 m. spalio 31 d. Bijutiškio bažnyčioje Kaišiadorių vyskupas
Vincentas Sladkevičius Joną Kastytį Matulionį, baigusį pogrindinę kunigų seminariją,
įšventino į kunigus. Visi nustebo, kai išvydo, kad Šv. Onos bažnyčioje buvęs jos zakristijonas
Jonas Kastytis aukoja šv. Mišias! Susirinkusieji tąsyk pamanė, kad įvyko kažkoks
nesusipratimas.
Už Kybartuose 1984 m. lapkričio 1-osios proga surengtą procesiją
iš bažnyčios į miestelio kapines, giedant Visų Šventųjų litaniją, nepaklusnus kunigas
buvo suimtas. 1985 m. sausio 17-18 d. Vilniuje LTSR Aukščiausiame teisme buvo teisiamas.
Paskutiniame žodyje kunigas kaltu neprisipažino, nesigailėjo, kalbėjo, kad visur,
kur tik jis bus, stengsis gerai atlikti savo, kaip kunigo, pareigą. Teismo nuosprendis
- treji metai laisvės atėmimo, - bausmę atlikti bendro režimo lageryje. Išvežtas į
Smolensko lagerį, po kelių mėnesių amnestuotas. Po savaitės 1985 m. birželio 26 d.
vėl suimtas. Įkalintas Novo-Orlovsko (Čitos sritis) lagery. Trejus metus kalėjo kameroje
tarp penkiasdešimties kriminalinių nusikaltėlių. Keisčiausia, kad iš šitų žmonių smurto
nepatyrė, netgi jie sugebėjo suprasti, kas yra „sviaščenik"- dvasininkas.
Grįžęs
iš lagerių, 1989 m. buvo priimtas vikaru į tikintiesiems grąžintą arkikatedrą baziliką,
kur darbavosi su jos klebonu monsinjoru Kazimieru Vasiliausku. Su arkikatedros choru
buvo išvykęs į Paryžių, Stokholmą, Oslą ir kai kuriose iškiliose šių miestų šventovėse
giedojo solo partijas.
Nepriklausomybės metais kunigas jėzuitas savo misiją
atliko Vilniaus šv. Mikalojaus bažnyčioje, buvo Karaliaus Mindaugo šaulių rinktinės
dvasios tėvas, 1994-1996 m. - Pažaislio seserų kazimieriečių vienuolyno ir Kauno jėzuitų
gimnazijos kapelionas. Tačiau ilgiausiai - vienuolika metų - kartu su kitais tėvais
jėzuitais darbavosi Vilniaus šv. Kazimiero bažnyčioje. Pakutiniuosius dešimt metų
sunkiai sergantis Jonas Kastytis praleido Kauno jėzuitų namuose, keleris metus ištikimai
klausė išpažinčių Kauno Pranciškaus Ksavero bažnyčioje, vėliau meldėsi už Draugiją
ir Bažnyčią.
Po varginančios ligos iškeliavo amžinybėn, - bebaigdamas 84 -
uosius metus.
Jėzuitų archyve Vilniuje saugomi J. K. Matulionio, SJ, apdovanojimai
- LKD Gedimino ordino Komandoro kryžius ir Sausio 13-osios medalis.
Velionis
pašarvotas Kauno jėzuitų bažnyčioje, laidojamas sausio 15, ketvirtadienį: 12 val.
laidotuvių mišios Kauno jėzuitų bažnyčioje, šv. Mišių koncelebracijai vadovaus vysk.
Jonas Boruta SJ; 13 val. išlydėjimas į Petrašiūnų kapines.