Soc. tinklai:

RSS:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:
Vatikano radijas

Pagrindinis puslapis / Popiežius / Bendroji audiencija

Popiežius: „Jei suyra brolybė, kyla konfliktai, neapykanta“


Trečiadienio bendrosios audiencijos metu popiežius toliau tęsė katechezę apie šeimą, šį kartą kalbėdamas apie brolius. „Brolis“, „sesuo“  - tai žodžiai, kuriuos krikščionybė labai myli, sakė popiežius. Šeimos dėka šiuo žodžius visais laikais supranta visos kultūros.

Broliškas ryšys turi ypatingą vietą Dievo tautos istorijoje, kuris gyvai atsiskleidžia iš žmonių patirties.  Jėzus pilnai išpildė ir šią žmogišką patirtį būti broliais ir seserimis, žvelgdamas per trejybinės meilės prizmę, įgalindamas peržengti giminystės ryšius, kad būtų įveikta bet kokia svetimumo siena.

Žinome, kad kai broliškas ryšys nutrūksta, prasideda skausmingas konflikto, išdavystės, neapykantos kelias, kaip atskleidžia biblinis pasakojimas apie Kainą ir Abelį. Klausimą „Kurgi tavo brolis Abelis?“ Viešpats tebeužduoda kiekvienai kartai. Deja, ir kiekvienoje kartoje atsiranda tokių, kurie nenustoja kartoti dramatiško Kaino atsakymo: „Nežinau! Argi aš esu savo brolio sargas!?“ Suirę santykiai tarp brolių kenkia visai žmonijai. Kiek brolių šeimose pykstasi dėl mažų dalykų, ar dėl paveldo, ir nebesikalba, nebesisveikina. Tai yra blogai! Brolybė yra didinga, kai pagalvojame, kad visi broliai devynis mėnesius augo tos pačios mamos įsčiose, gimė iš jos kūno, negalima suardyti brolybės. „Visi pažįstame šeimų, kur broliai susiskaldę, nesutaria; gal ir mūsų šeimose yra tokių atvejų - prašykime Viešpaties, kad padėtų suvienyti brolius, atkurti šeimą. Brolystė neturi suirti, o jei suyra, pasikartoja Kaino su Abeliu istorija: „Aš nežinau, man nerūpi mano brolis“. Tai blogai, labai skausminga girdėti tokį dalyką. Savo maldose visuomet melskimės už brolius, kurie pasidaliję“, - ragino popiežius.

Broliškas ryšys šeimoje tarp vaikų, kuris ugdomas auklėjimo ir atvirumo kitam atmosferoje, tampa svarbia laisvės ir taikos mokykla. Šeimoje išmokstama žmogiško sugyvenimo, kaip reikia sugyventi visuomenėje. Gal ne visuomet suvokiame, tačiau būtent šeima moko pasaulį brolybės. Ji sklinda kaip pažadas visuomenei, santykiams tarp tautų. Dievo palaiminimas per Jėzų Kristų liejasi ant šio brolybės ryšio, plėsdamas jį ir įgalindamas peržengti tautinius, kalbinius, kultūrinius, religinius skirtumus, tęsė popiežius. „Pagalvokite, kuo tampa ryšys tarp žmonių, net tarpusavyje tokių skirtingų, kai jie gali pasakyti apie kitą: „ Jis man kaip brolis, ji man kaip sesuo“! Be to, ir  istorija užtektinai paliudijo, kad net ir laisvė bei lygybė, be brolybės, gali prisipildyti individualizmo ir konformizmo, asmeninių interesų“, - kalbėjo popiežius.

Pasak Šventojo Tėvo, brolybė ypatingai spindi šeimoje kai matome rūpinimąsi, kantrybę, atsidavimą, kuriais apgaubiami silpnesnis broliukas ar sesutė, ar ligoniai, ar  negalią turintys artimieji. Taip elgiasi daugybė brolių ir seserų visame pasaulyje, tačiau galbūt nepakankamai vertiname jų dosnumą.

Turėti tave mylintį brolį, seserį yra nepaprastai svarbi, nepamainoma, neįkainojama patirtis. Tai būdinga ir krikščioniškajai brolybei: mažiausieji, silpniausieji, neturtingiausieji turi mus sugraudinti, jie turi „teisę“ patraukti mūsų sielą ir širdį. Taip, jie yra mūsų broliai ir seserys, ir dėl to turime juos mylėti, kai taip nutinka, kai vargšai tampa tarsi namiškiais, atsigauna mūsų pačių krikščioniška brolybė. Krikščionys eina pasitikti vargšų ir silpnųjų ne paklusdami ideologinei programai, tačiau sekdami Viešpaties žodžiais ir pavyzdžiu. Tai Dievo meilės ir teisingumo tarp žmonių taisyklė, sakė popiežius. Jis pakvietė susirinkusius  tyloje pagalvoti apie savo brolius ir seseris, iš širdies pasimelsti už juos, pridurdamas, kad šia malda, mintimis apie juos atsivedame juos į aikštę palaiminimui.  

Baigdamas popiežius priminė, kad šiandien labiau nei bet kada reikia grąžinti brolybę į mūsų technokratinės ir biurokratinės visuomenės centrą, tada ir laisvė bei lygybė įgis teisingą intonaciją. Todėl neatimkime iš savo šeimų broliškos vaikų patirties grožio, nepraraskime pasitikėjimo erdviu horizontu, kurį tikėjimas gali išauginti iš šios patirties, kurią apšviečia Dievo palaiminimas, baigė Šventasis Tėvas katechezę apie brolybę.

Vėliau popiežius Pranciškus pasveikino įvairias tikinčiųjų grupes, į Ukrainos vyskupus, atvykusius į „Ad limina“ vizitą ir juos lydinčius piligrimus kreipdamasis ukrainietiškai: „Garbė Jėzui Kristui!“ bei pridurdamas, kad vienijasi maldoje už ilgalaikę taiką jų tėvynėje. (Vatikano radijas)