Soc. tinklai:

RSS:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:
Vatikano radijas

Pagrindinis puslapis / Popiežius / Homilijos

Pranciškus: Tikėti - tai leisti, kad Dievas mane atnaujintų


„Štai aš jau kuriu naują dangų ir naują žemę“, sakoma pirmadienio Mišių skaitinyje iš Pranašo Izaijo knygos. Naujoji kūrinija yra gražesnė ir nuostabesnė, - toliau šią mintį plėtojo popiežius Pranciškus Šv. Mortos namų koplyčioje sakytoje homilijoje. Dievas atnaujina nuodėmės sugadintą pasaulį, kuria jį iš naujo Jėzuje Kristuje. Ir šitaip atnaujindamas pasaulį Dievui labai džiaugiasi.

Matome didįjį Viešpaties entuziazmą. Jis džiaugiasi ir sako: „aš linksminsiuosi savo tautoje“. Viešpats galvoja apie tai ką ketina padaryti. Jis mato kaip jis bus savo tautos džiaugsmas. Tai tarsi Viešpaties sapnas: Viešpats svajoja. Mes esame Viešpaties svajonė. „Kaip bus gera, kai visi būsime kartu, kai tas žmogus, ir tas kitas, ir dar kitas keliaus kartu su manimi. Kaip aš tuomet džiugsiuosi“. Tai kažkas panašaus į sužadėtinių vaikino ir merginos svajones: „Kada gi pagaliau būsime kartu, kada susituoksime...“ Taip Viešpats svajoja.

Dievas galvoja apie kiekvieną iš mūsų, - tęsė Pranciškus, - svajoja kiekvieną iš mūsų, kiekvienam gero linki. Svajoja apie tą džiaugsmą, kurį jam teiks buvimas su mumis. Dėl to Viešpats nori mus atnaujinti, noris mus perkurti, duoti mums naują širdį, kad joje viešpatautų džiaugsmas. Ar pagalvojote? Viešpats mane svajoja! Viešpats galvoja apie mane! Aš esu Viešpaties mintyse, širdyje. Viešpats nori perkeisti mano gyvenimą ir kuria su manimi susijusius planus. Jis žada statyti namus, veisti vynuogynus ir valgyti vynuoges kartu su mumis. Tik mylintysis gali taip svajoti. Matome, kad Viešpats tikrai yra įsimylėjęs savo tautą. Jis sako savo tautai: „Neišsirinkau tavęs, dėl to, kad tu didžiausia ir galingiausia iš visų tautų, bet dėl to, kad tu visų mažiausia, silpniausia. Štai dėl ko tave išsirinkau“. Tai tikra meilė.

Apie Dievo meilę žmogui byloja ir šios dienos Evangelijoje aprašytas įvykis: Jėzus pagydo karaliaus valdininko sūnų. Nemanau, - sakė Pranciškus, - kad atsirastų teologas, sugebantis visa tai paaiškinti. Tai nepaaiškinama. Galime tik apie tai galvoti, galime tai jausti. Ir verkti iš džiaugsmo. Viešpats gali mus perkeisti. „Ką aš turiu daryti?“ Tikėk! Tikėk, kad Viešpats gali tave perkeisti, kad jis galingas. Kad jis gali tave pagydyti taip, kaip pagydė Evangelijoje minimo vyro sergantį sūnų. „Viešpatie, ateik, kol mano vaikas dar nenumirė“. „Eik, tavo sūnus gyvas!“. Tas žmogus patikėjo ir iškeliavo. Patikėjo. Jis patikėjo, kad Jėzus turi galią išgelbėti jo vaiką. Ir jis laimėjo. Tikėti – tai skirti vietos mumyse Dievo meilei, Dievo galiai; skirti vietos ne dėl to, kad jis galingas, bet dėl to, kad jis myli, kad jis yra mus įsimylėjęs ir nori džiaugtis su mumis. Tai yra tikėjimas. Tikėti – tai leisti, kad Viešpats pas mane ateitų ir mane perkeistų. (Vatikano radijas)