Soc. tinklai:

RSS:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:
Vatikano radijas

Pagrindinis puslapis / Vatikanas / Įvykiai

Prieš 10 metų mirė Jonas Paulius II


2005 m. balandžio 2 d. vakarą 70 tūkstančių žmonių Šv. Petro aikštėje meldėsi už mirštantį popiežių Joną Paulių. Prie jo lovos privačiame apartamente, Vatikano Apaštališkųjų rūmų viršutiniame aukšte, budėjo asmeniniai sekretoriai arkivysk. Stanislaw Dziwisz (dabartinis Krokuvos arkivyskupas) ir monsinjoras Mieczyslaw Mokrzycki (Dabartinis Lvovo lotynų apeigų katalikų arkivyskupas), popiežiui per visą pontifikatą patarnavusios lenkės seserys vienuolės, keli kiti artimi bičiuliai, taip pat popiežiaus asmeninis gydytojas.

Jono Pauliaus II širdis nustojo plakti 21.37 min. Po kelių liūdesio akimirkų, prie mirštančio popiežiaus budėję bičiuliai pradėjo tyliai giedoti šlovinimo ir padėkos giesmę „Te Deum“. Tuo pat metu priešais Šv. Petro bazilikos fasadą išėjęs tuometinis Popiežiaus Valstybės sekretoriaus pavaduotojas arkivysk. Leonardo Sandri aikštėje budėjusiai miniai pranešė: „Brangieji broliai ir seserys, mūsų mylimas Šventasis Tėvas Jonas Paulius II sugrįžo į Tėvo namus“. Jonas Paulius II mirė šeštadienį prieš Atvelykį, pradėjus švęsti jo paties įvestos Gailestingumo šventės vigiliją.

Išrinktas į Petro sostą 1978 m. spalio 16 d. Karolis Wojtyla – Jonas Paulius II buvo pirmasis ne italų kilmės popiežius po keturių su puse šimto metų. Pontifikatas truko 26 metus, 5 mėnesius ir 16 dienų. Jo metu Bažnyčia įžengė į savo istorijos trečią  tūkstantmetį. Šis popiežius nemažai pasitarnavo, kad radikaliai pasikeistų Europos gyvenimas. Jo išrinkimo dieną pusę žemyno dar kaustė sovietų valdžia, o mirties dieną nemaža dalis buvusios Rytų Europos jau priklausė Europos Sąjungai.

„Sek paskui mane“ – šie paprasti Kristaus žodžiai yra raktas norint suprasti visą mūsų mylimo popiežiaus gyvenimą, - sakė Jono Pauliaus II laidotuvių homilijoje kard. Josephas Ratzingeris, kuris po kelių dienų buvo išrinktas mirusio popiežiaus įpėdiniu.

„Sek paskui mane“. 1978 metais kardinolas Karolis Wojtyla išgirdo Viešpaties kvietimą; išgirdo Viešpaties ir apaštalo Petro dialogą. „Simonai, Jono Sūnau, ar mane myli?“. „Viešpatie, tu viską žinai, tu žinai, kad tave myliu“. „Ganyk mano aveles“. Kristaus meilė buvo milžiniška šio pontifikato jėga. Gilios ištikimybės Kristui dėka, Jonas Paulius II kėlė sunkią visuotinės Bažnyčios ganytojo naštą. Kardinolas Ratzingeris laidotuvių homilijoje paminėjo ir visiems giliai atmintin įsirėžusias paskutinių Jono Pauliaus II gyvenimo Velykų akimirkas, kai kančios slegiamas jis pasirodė Apaštališkųjų rūmų lange ir paskutinį kartą, jau negalėdamas ištarti žodžių, suteikė palaiminimą „Urbi et urbi“. Galime būti tikri, - sakė kardinolas Ratzingeris, matydamas aikštėje iškeltus užrašus „santo subito!“ (gretai šventuoju!) – galime būti tikri, kad mūsų mylimas Popiežius dabar stovi prie Dangiškojo Tėvo namų lango, mus mato ir laimina.

Josephas Ratzingeris, tų metų balandžio 16 d. išrinktas popiežiumi, davė leidimą tuoj pat pradėti Jono Pauliaus II skelbimo šventuoju bylą. Benediktas XVI 2011 m. gegužės 1 d. paskelbė savo pirmtaką palaimintuoju. O jau popiežius Pranciškus pernai balandžio 27 d., Dievo Gailestingumo sekmadienį, vadovavo Jono Pauliaus II kanonizacijai. (Vatikano radijas)