Soc. tinklai:

RSS:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:
Vatikano radijas

Pagrindinis puslapis / Vatikanas / Įvykiai

Pranciškus: Nepažinti Raštų reiškia nepažinti Kristaus


Vienas iš man didelį rūpestį keliančių dalykų yra Dievo Žodžio skelbimo funkcijos homilijose. Prašau jūsų, kiek galėdami padėkite savo broliams diakonams, kunigams ir vyskupams, kad homilijose perduotų Dievo Žodį, kad jis pasiektų žmonių širdis. Jas pasiekia tam tikros mintys, vaizdai, jausmai, tegul pasiekia ir Dievo Žodis. Daug talentingų pamokslininkų, tačiau jie klysta homilijas paversdami tai gražia konferencija, tai disertacija, ar teologijos mokykla. Dievo Žodis yra sakramentinis, pasakė popiežius Pranciškus Katalikų Biblinės Federacijos plenarinės asamblėjos dalyviams, Dievo Žodis turi pasiekti žmonių širdis. Iš anksto parengtą kalbą atidėjęs į šoną, Pranciškus kalbėjo apie pastoracinę Bažnyčią, kad joje būtų Dievo Žodis, o šalia Žodžio, Eucharistija. Dievo Žodis tikrai nepadaro gyvenimo lengvesnio. Jis visada mums sukelia sunkumų. Tiems, kurie jam nuoširdūs, sukelia keblumų ir dažnai sugėdija. Reikia visuomet sakyti tiesą, tačiau jautriai, prisiimant ant savo pečių kito naštą, su švelnumu liudijant supratimą, brolišką pagarbą. Tokia yra išeinanti Bažnyčia, kankinių Bažnyčia, ji išeina ir žengia pirmyn.

Šventasis Tėvas susitikime penktadienį su Katalikų Biblinės Federacijos plenarinės asamblėjos dalyviais pripažino, kad taip pat parengta kalba verta dėmesio, kviesdamas įsigilinti į joje išsakytas mintis. Joje Šventasis Tėvas be kita ko pažymėjo, jog Bažnyčios kvietimas stengtis, kad pastoraciniai veiksmai išryškintų Dievo Žodžio centrinę vietą bažnytiniame gyvenime tebėra aktualus. Visa pastoracija tebūna veikiama Šventojo Rašto. Turime siekti, kad eilinėje visų krikščioniškų bendruomenių veikloje, parapijose, asociacijose ir judėjimuose būtų nuoširdus troškimas asmeniškai sutikti Kristų, kuris kalba mums per savo Žodį. Atmintinas šv. Jeronimo pamokymas, jog „nepažinti Raštų reiškia nepažinti Kristaus“.

Tebėra vietovių, kuriose Dievo Žodis dar nebuvo paskelbtas, o jei paskelbtas, dar nepriimtas kaip išganymo Žodis. Yra ir tokių vietovių, kuriose Dievo Žodis nuvertinamas. O jei nepalaikomas Žodžio gyvastingumas, jei jis neremiamas, nusilpsta senų tradicijų krikščioniškos bendruomenės, pristabdomas dvasinis augimas ir jaunųjų Bažnyčių misionierinis uolumas. Visi mes esame atsakingi, jei „žiniai grės pavojus prarasti savo šviežumą ir netekti „Evangelijos aromato““.

Katalikų Biblinės Federacijos plenarinės asamblėjos temai parinkta Pirmojo Jono Laiško pastraipa: „Ką matėme ir girdėjome, skelbiame ir jums“ (1 Jn 1,3). Kad galėtume skelbti tiesos žodį, turime turėti Žodžio patirtį: būti jį išklausę, kontempliavę, vos ne prisilietę savomis rankomis (1 Jn 1,1). Krikščionys pirmiausia turi Dievo Žodį šlovinti, skaityti, klausytis, mokyti, mokytis ir skelbti. Tačiau tai ne mes ir ne mūsų pastangos, o Šventojo Dvasia, kuri veikia per visus pastoracijos darbuotojus, taip pat veikia per visus, kurie girdi, tiek vienus, tiek kitus nuteikdama klausytis Žodžio skelbimo ir priimti gyvenimo žinią.

Popiežius prisiminė Vatikano II susirinkimo dogminės konstitucijos Dei Verbus paskelbimo 50-siąs metines, paragino iš naujo įvertinti dogminę konstituciją, taip pat popiežiaus šv. Jono Pauliaus II ir Vyskupų Sinodo apie Dievo Žodį Bažnyčios gyvenime ir misijoje bei visą sekusį Bažnyčios magisteriumą apie Dievo Žodį.

Tęskite šį darbą, skelbkite Evangelijos džiaugsmą iki žemės pakraščių, paklusniai vykdydami misionierišką siuntimą. „Bažnyčia neevangelizuoja, jei nuolatos neevangelizuoja savęs pačios. Būtina, kad Dievo žodis „vis labiau taptų visos bažnytinės veiklos širdimi“. (Vatikano radijas