Soc. tinklai:

RSS:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:
Vatikano radijas

Pagrindinis puslapis / Bažnyčia / Bažnyčia pasaulyje

JTO vystimosi darbotvarkė: Šventojo Sosto pritarimas ir abejonės


2000 metais buvo suformuluoti ambicingi „Tūkstantmečio tikslai“, kurių įsipareigojo siekti JTO valstybės narės. Vystimosi tikslų įgyvendinimui buvo skirta penkiolika metų. Šiam periodui baigiantis galima konstatuoti, kad pasiekta iš tiesų nemažai – švietimo, skurdo mažinimo, sveikatos srityse. Kita vertus, iš viso pasaulio, iš neturtingų, bet taip pat ir turtingų kraštų pasiekiančios žinios iliustruoja, neretai skausmingai, kiek dar daug liko nepadaryta.

Būtent apie tai šiomis dienomis kalbėta JTO būstinėje Niujorke, bendrojoje asamblėjoje, pristatant ir diskutuojant apie naują visuotinę vystimosi po 2015 metų programą. Rugsėjo 25-27 dienomis ji turėtų būti patvirtinta aukščiausiu, valstybių vadovų lygiu. Reikšminga aplinkybė ta, kad į 193 JT valstybių narių delegacijas rugsėjo 25 dienos ryte, savo apaštalinės kelionės Kuboje ir JAV metu, kreipsis popiežius Pranciškus, neseniai paskelbtos ir plačiai aptartos socialinės enciklikos „Laudato si’“ autorius. Nemažai enciklikos ir vystimosi iki 2030 metų programos akcentų sutampa.

JT dokumente „Keičiant mūsų pasaulį: tvaraus vystimosi iki 2030 metų darbotvarkė“ yra nurodyta 17 tikslų ir 169 siektini rezultatai. Vadinamieji „Tūkstantmečio tikslai“ yra įtraukti ir gerokai išplėsti bei detalizuoti. Darbotvarkės preambulėje pažymima, kad tai planas, kuris yra dėl žmonių, planetos ir gerovės, dėl taikos didesnėje laisvėje.

„Mes pripažįstame, kad visų skurdo formų ir matmenų išrovimas, taip pat kraštutinio skurdo, yra didžiausias pasaulinis iššūkis ir nepakeičiamas reikalavimas tvariam vystimuisi. (...) Mes pasiryžę išlaisvinti žmoniją iš skurdo tironijos ir norime išgydyti bei apsaugoti planetą. (...) Įgyvendinti žmogaus teises ir lyčių lygybę, moterų ir mergaičių galimybes“, rašoma darbotvarkėje, papildant, kad tvarus vystimasis reiškia pusiausvyrą tarp ekonominio, socialinio ir aplinkosauginio matmens.

Jei daug iš to, kas pasakyta, greitai ir nesunkiai atrasime popiežių ir Bažnyčios mokyme, yra nuostatų, kurių atžvilgiu katalikų Bažnyčia laikosi kitos nuomonės. Apie tai rugsėjo pradžioje, dalyvaudamas JT generalinės asamblėjos diskusijose, kalbėjo Šventojo Sosto nuolatinis stebėtojas JT arkivyskupas Bernardito Auza.

Savo pastabose jis teigiamai įvertino tai, kad tarptautinė bendruomenė, nepaisant mažesnių skirtumų, sutaria ir įsipareigoja šalinti skurdą, užtikrinti visų vaikų, moterų ir vyrų orumą bei laisvę. Teisinga yra nuostata, kad už vystimąsi pirmiausia atsakingas asmuo, tuo neneigiant vyriausybių atsakomybės; kad reikia pripažinti moterų ir mergaičių galimybes bei jaunimo potencialą.

„Aplinkos problemos negali būti atskirtos nuo analizės apie žmogaus, šeimos, darbo ir miesto kontekstą, nuo to, kaip asmenys suvokia save pačius ir, priklausomai nuo to, su kitais bei aplinka“, citavo encikliką „Laudato si‘“ arkivyskupas Auza, pridurdamas ir kitą itin nuskambėjusį enciklikos sakinį: „mes susiduriame ne su dviem atskiromis krizėmis, viena aplinkosaugine ir kita socialine, bet su viena sudėtinga krize, tuo pat metu socialine ir ekologine“, kurios sprendimas apima kovą prieš skurdą, pažemintųjų orumo pripažinimą ir gamtos saugojimą. Šventojo Sosto delegacijos vadovas pamini vieną iš pagrindinių enciklikos nuostatų apie „integralią ekologiją“, kuri nėra vien matematinė ar biologinė, tačiau paliečia ir tai, kas yra žmogiškumo šerdis, bendrą pradžią ir bendrą ateitį.

Tačiau arkivyskupas Auza taip pat pabrėžė, kad Šventasis Sostas, pritardamas didžiajai daliai tikslų ir siektinų rezultatų, turi abejonių ar patikslinimų dėl kai kurių sąvokų.

Pirmiausia, tokius terminus kaip „lytinė ir reprodukcinė sveikata“ ar „reprodukcinės teisės“ Šventasis Sostas suvokia bendros sveikatos kontekste, kuris apima, kiekvieną savaip, asmenį ir jo asmenybę, protą ir kūną, lytinę brandą, abipusę meilę ir pasirinkimus, kurie būdingi vyro ir moters santykyje ir sąjungoje, atitinkamai moralinėms normoms. Šventojo Sosto požiūriu tai neapima aborto, aborto paslaugų ar abortuojančių medžiagų.

Panašiai, kai kalbama apie „kontracepciją“, „šeimos planavimą“, kitus šeimos planavimą ir vaisingumą liečiančius terminus, Šventasis Sostas primena savo gerai žinomą poziciją apie tuos šeimos planavimo metodus, kurie Bažnyčios akimis yra moraliai priimtini arba, priešingai, negerbia sutuoktinių laisvės, žmogaus orumo ir teisių.

JT dokumente daug kartų minimą lyties (gender) terminą Šventasis Sostas supranta kaip įsišaknijusį į biologinę lytinę tapatybę, vyro ar moters. Ugdymo, taip pat lytinio, švietimo atveju Šventasis Sostas primena tėvų pirmutinę teisę ir pareigą, gerbiant jų teisę į religijos laisvę.

Vatikano diplomatas paminėjo, kad toliau galioja patikslinimai, kuriuos Šventasis Sostas suformulavo Kairo ir Pekino konferencijų metu bei pabrėžė, kad nereikia sulyginti valstybių formaliai aptartų ir priimtų traktatų, teisiškai įpareigojančių, su kitais tarptautiniais dokumentais, kurie neturi tokio autoriteto, bet yra minimi JT programoje. (Vatikano radijas)