Soc. tinklai:

RSS:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:
Vatikano radijas

Pagrindinis puslapis / Popiežius / Homilijos

Popiežius: Dievo Motina visada mus lydi ir užtaria


Sekmadienio pavakare popiežius Pranciškus atidarė Romos Didžiosios Švč. M. Marijos bazilikos šventąsias duris. Tai jau ketvirtos (trečios Romos mieste) paties popiežiaus atidarytos Gailestingumo jubiliejaus durys. Atidaręs šventąsias duris ir pro jas įžengęs į bazilikos vidų, Šventasis Tėvas antrą kartą aukojo šią dieną švenčiamos Marijos, Dievo Gimdytojos iškilmės Mišias.

Šventojo Tėvo homilija

Sveika, Gailestingumo Motina! Šiuo sveikinimu kreipiamės į Mergelę Mariją Romos bazilikoje, dedikuotoje Dievo Gimdytojai. Šiais žodžiais prasideda nežinomo autoriaus sukurtas senasis himnas, kurį giedosime Mišių pabaigoje. „Sveika, Gailestingumo Motina; Dievo Motina ir atleidimo Motina, vilties Motina ir malonės Motina; Motina švento džiaugsmo pilnoji“. Šiuose keliuos žodžiuose glūdi tikėjimas daugelio kartų žmonių, kurie pakelę akis į Švenčiausiosios Mergelės ikoną prašė jos užtarimo ir paguodos.

Ypač šiandien labai tinka šauktis Mergelės Marijos, ją vadinant Gailestingumo Motina. Šventosios durys, kurią ką tik atidarėme, juk yra Gailestingumo durys. Kiekvienas, kas pro jas žengia, yra kviečiamas su pasitikėjimu ir be jokios baimės pasinerti į gailestingą Tėvo meilę. Išėjęs iš šios bazilikos jis teneabejoja, kad jį lydi Marija. Ji yra Gailestingumo Motina, nes pagimdė Jėzų, tautų lauktąjį Emanuelį, Taikos kunigaikštį, Dievo gailestingumo veidą. Dievo Sūnus, dėl mūsų išganymo tapęs kūnu, mums atidavė savo Motiną, kad ji keliautų kartu su mumis ir niekada nepaliktų mūsų vienų gyvenimo kelionėje, ypač kad būtų su mumis abejonių ir skausmo akimirkomis.

Marija yra atleidžiančio Dievo Motina, dėl to mes galime ją vadinti Atleidimo Motina. Šis žodis – „atleidimas“ – nesuprantamas supasaulėjusiai mąstysenai. Kas nesugeba atleisti, tas dar nėra pažinęs meilės pilnatvės. Tik tas, kuris tikrai myli, sugeba atleisti ir užmiršti nuoskaudą. Stovėdama prie Kryžiaus, Marija matė savo Sūnaus auką ir ji žino ką reiškia mylėti taip kaip Dievas myli. Tą akimirką ji girdėjo Jėzaus ištartus žodžius, kurių galbūt ji pati jį vaikystėje išmokė: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro“ (Lk 23,34). Tą akimirką Marija visiems mums tapo Atleidimo Motina. Ji, Jėzaus pavyzdžio ir malonės dėka, sugebėjo atliesti nekalto sūnaus žudikams.

Marija mums liudija kaip Bažnyčia turi atleisti visiems besišaukiantiems atleidimo. Atleidimo Motina moko Bažnyčią, kad ant Golgotos suteiktas atleidimas neturi ribų. Negali jo sustabdyti nei teisės plonybės, nei šio pasaulio išminties vingiai. Bažnyčia turi atleisti taip, kaip atleido Jėzus ant Kryžiaus ir prie jo stovėjusi Marija. Nėra kito pasirinkimo. Dėl to Šventoji Dvasia suteikė apaštalams atleidimo galią, kad tai ką laimėjo Jėzus savo mirtimi pasiektų kiekvieną viso pasaulio ir visų laikų žmogų (plg. Jn 20,19-23).

Galiausiai Marijos himnas skelbia: „vilties Motina ir malonės Motina; Motina švento džiaugsmo pilnoji“. Viltis, malonė ir šventas džiaugsmas tai tarsi seserys. Tai Kristaus dovanos. Tai jo paties vardai, įrašyti jo kūne. Dovana, kurią Marija mums duoda, dovanodama Jėzų, tai tikro džiaugsmo mus pripildantis ir gyvenimą atnaujinantis atleidimas, kurio dėka mes vėl galime vykdyti Dievo valią. Šios malonės dėka mes galime su džiaugsmu ir viltimi žiūrėti į ateitį. Tą patį skelbia ir psalmė: „Sukurk man tyrą širdį, Dieve, ir atnaujink manyje ištikimą dvasią. [...] leisk man vėl džiaugtis tavo išganymu“ (51,12.14). Atleidimo galia yra priešnuodis nuoskaudos ir keršto liūdnumui. Atleidimas grąžina džiaugsmą ir ramybę, išvaduoja sielą nuo minčių apie mirtį, kai tuo tarpu nuoskauda ir kerštas kursto protą ir žeidžia širdį, atima ramybę ir taiką.

Tad ženkime pro Šventąsias Gailestingumo duris būdami tikri, kad eina su mumis ir mus užtaria Švenčiausioji Mergelė, Dievo Motina. Tepadeda ji mums atrasti susitikimo su jos Sūnumi Jėzumi grožį. Atverkime savo širdis atleidimo džiaugsmui, suprasdami, jog esame apdovanojami viltimi, tam, kad mūsų kasdienis gyvenimas virstų nuolankiu tarnavimu Dievo meilei. Su sūniška meile kartokime tuos pačius žodžius, kuriuos garsiojo Susirinkimo metu šaukė Efezo gyventojai: „Šventoji Dievo Motina!“ (Vatikano radijas)