Soc. tinklai:

RSS:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:
Vatikano radijas

Pagrindinis puslapis / Bažnyčia / Bažnyčia pasaulyje

Maldų savaitės už krikščionių vienybę tekstai sukurti Latvijoje


Sausio 18-25 dienomis bus švenčiama kasmetinė maldų savaitė už krikščionių vienybę. Šiemet jos tema – „Pašaukti garsinti šlovingus Dievo darbus“ (plg. 1 Pt 2,9). Nuo 1968 m. temas kasmet švenčiamoms ekumeninėms savaitėms kartu parenka Pasaulinės Bažnyčių tarybos Tikėjimo ir konstitucijos komisija ir Popiežiškoji krikščionių vienybės taryba. Jos taip pat suderina ekumeninės savaitės metu naudojamus maldos tekstus. Tekstus ir komentarus šiemetinei maldų savaitei už krikščionių vienybę parengė ekumeninė Latvijos krikščionių grupė, kuriai vadovavo Rygos katalikų arkivyskupas Zbignevs Stankevičs. Latvių sukurti tekstai, peržiūrėti ir patvirtinti už ekumeninį dialogą atsakingų katalikų ir kitų Bažnyčių institucijų, buvo išversti į keletą pagrindinių kalbų ir paskelbti, kad jais būtų galima naudotis ekumeninėse pamaldose, kurios visame pasaulyje vyks sausio 18-25 dienomis.

Šiemetinei maldų už krikščionių vienybę savaitei pasiūlytas biblinis tekstas, iš kurio paimta ir ekumeninės savaitės tema – tai apaštalo šv. Petro pirmojo laiško ištrauka:  „Jūs esate išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė, šventoji tauta, įsigytoji liaudis, pašaukta išgarsinti šlovingus darbus to, kuris pašaukė jus iš tamsybių į savo nuostabią šviesą. Seniau ne tauta, dabar Dievo tauta, seniau neradę gailestingumo, dabar jį suradę.“ (1 Pt 2.9-10).

Ekumeninės maldos tekstai ir komentarai anglų kalba:

http://www.vatican.va/roman_curia/pontifical_councils/chrstuni/weeks-prayer-doc/rc_pc_chrstuni_doc_20150526_week-prayer-2016_en.html

Šiemetinei maldų savaitei už krikščionių vienybę siūlomų tekstų įvade pristatoma krikščionybės istorija Latvijoje, artimi nuoširdūs įvairių krikščioniškų bendruomenių narių tarpusavio ryšiai užsimezgę persekiojimų laikais. Istoriniai šaltiniai ir archeologiniai radiniai liudija, kad pirmieji misionieriai, graikų apeigų krikščionys, į dabartinės Latvijos teritoriją atvyko dešimtame amžiuje. Tačiau rimtas evangelizavimas prasidėjo tik dvyliktojo ir tryliktojo amžių sandūroje, visų pirma vyskupo šv. Meinardo pastangų dėka. Rygos liuteronų katedroje saugoma Meinardo laikų krikštykla. Šešioliktajame amžiuje Ryga tapo vienu pirmųjų miestų priėmusių liuteronybę.

Praeities nesantaikos ir konfliktų pasekmės akivaizdžiai matomos dabartinėje Latvijos visuomenės sudėtyje. Pirmųjų misionierių kryžiuočių naudota prievarta nebuvo suderinama su Evangelijos žinia. Taip pat ir vėlesniais amžiais Latvija ne kartą buvo tarpusi skirtingų politinių bei konfesinių jėgų mūšio lauku. Tokiomis sudėtingomis sąlygomis susiformavo dabartinę Latvijos visuomenę sudarančios katalikų, protestantų ir ortodoksų bendruomenės. Po Pirmojo pasaulinio karo, žlugus Rusijos ir Vokietijos imperijoms, susikūrė Latvijos valstybė. Tačiau trumpą laisvės laikotarpį nutraukė Antrasis pasaulinis karas, su totalitarinėmis komunizmo ir nacionalsocializmo ideologijomis. Iki 1991 m. Latvijos krikščionys buvo persekiojami, tačiau kaip tik šiuo laikotarpiu jie labai susivienijo liudydami Evangeliją, kartais iki pat kankinystės.

Tekstų šiemetinei maldų savaitei už krikščionių vienybę pristatyme paminėtas vyskupo Boleslovo Sloskano vardu pavadintas muziejus, kuriame eksponuojami visų Latvijos krikščionių kankinystės liudijimai. Persekiojimų dešimtmečiai padėjo visų konfesijų krikščionims įsisąmoninti, kad jie yra „karališkoji kunigystė“, kaip sakoma šiemetinei ekumeninei savaitei siūlomame bibliniame tekste. Tas pats įsitikinimas taip pat ir 1991 m. drąsino Latvijos krikščionis nebijoti sovietinių tankų, kartu melstis ir vienu balsu giedoti valstybės himną, prasidedantį žodžiais: „Dievas telaimina Latviją“. Ir dabartiniais vėl nepriklausomos Latvijos dešimtmečiai krikščionys duoda bendrą tikėjimo ir ištikimybės Evangelijos vertybėms liudijimą. Apie gerus santykius liudija, kad ir štai šis faktas: kai 2010 m. buvo paskirtas dabartinis Rygos katalikų arkivyskupas Zbignevs Stankevičs, jo konsekravimo iškilmės buvo surengtos Rygos liuteronų katedroje.

Tekstų šiemetinei maldų savaitei už krikščionių vienybę pristatyme tai pat paminėti visi kas dalyvavo jų rengime. Ekumeninei grupei, rengusiai tekstus, vadovavo Rygos katalikų arkivyskupas Zbignevs Stankevičs; tekstus rengiančią Latvijos krikščionių grupę sudarė kiti šeši asmenys priklausantys katalikų ir liuteronų bendruomenėms, įvairiems bažnytiniams judėjimams. Rengdami tekstus jie rinkdavosi Rygos arkivyskupijos katalikų kunigų seminarijoje.

Oficialių statistikų duomenimis, apie 34% Latvijos gyventojų yra liuteronai; apie 25% - katalikai; apie 19% - ortodoksai. Kiti priklauso kitoms mažoms religinėms grupėms (sentikiams, senkatalikiams, baptistams, sekmininkams) arba yra netikintys.

Maldos už krikščionių vienybę tradicija siekia aštuonioliktąjį amžių. Pirmieji už visų krikščionių vienybę pradėjo melstis sekmininkai Škotijoje ir vėliau Jungtinėse Valstijose. Kasmet švenčiamos ekumeninės savaitės tradicijos pradininkas buvo anglikonas kun. Paul Wattson, vėliau perėjęs į katalikybę. Jo iniciatyvai pritarė popiežius šv. Pijus X, o Benediktas XV 1916 m. paragino visą Bažnyčią kasmet minėti maldų už krikščionių vienybę savaitę.

Dabartiniais laikais Maldos savaitės už krikščionių vienybę minėjimas atsiliepia į Vatikano II Susirinkimo raginimą siekti visiškos Kristaus mokinių vienybės, ieškoti naujų ir veiksmingų jos formų.  Po Surinkimo, nuo 1968 m. kasmet nustatomos bendros maldos už krikščionių vienybę savaičių temos ir parengiami bendri tekstai. Bendrą temą parenka Pasaulinės Bažnyčių tarybos Tikėjimo ir konstitucijos komisija ir Popiežiškoji krikščionių vienybės taryba. Jos taip pat suderina ekumeninės savaitės metu naudojamus maldos tekstus. (Vatikano radijas)