Soc. tinklai:

RSS:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:
Vatikano radijas

Pagrindinis puslapis / Vatikanas / Įvykiai

Kard. Kurt Koch. Tarpreliginis gailestingumas


Sekmadienį sausio 17 dieną popiežius lankysis didžiojoje Romos sinagogoje. Popiežiaus vizitas šioje šventovėje dar kartą patvirtina žinią, kuri ypač svarbi Pranciškui: „neįmanoma būti krikščionimi ir tuo pat metu antisemitu“‘, - sako kardinolas  Kurt Koch, Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos ir religinių santykių su hebraizmu komisijos pirmininkas. Interviu apie popiežiaus apsilankymą didžiojoje Romos sinagogoje jis davė Vatikano dienraščiui „L‘Osservatore Romano“.

Būtent gailestingumo jubiliejaus pradžioje popiežius susitinka su seniausia Vakarų diasporos bendruomene. Ką reiškia šis gestas? Kardinolo nuomone, tai gražus tradicijos tęstinumas. Jonas Paulius II buvo pirmasis popiežius istorijoje aplankęs Romos sinagogą 1986 m. balandžio 13 d. Vėliau Benediktas XVI lankėsi joje  2010 m. sausio 17 d. – prieš prasidedant maldų už krikščionių vienybę savaitei. Šią dieną Italijos Vyskupų konferencija nurodžiusi minėti hebraizmo dieną. „Džiaugiuosi, kad ir kitos vyskupų konferencijos pasekė jos pavyzdžiu. Diena pasirinkta neatsitiktinai, jos minėjimas maldų už krikščionių vienybę savaitės išvakarėse nurodo, kad judaizmas yra labai arti krikščionybės“, kalbėjo kardinolas, primindamas ir gerus popiežiaus Pranciškaus santykius su hebraiškuoju pasauliu, užsimezgusius dar jam vyskupaujant Argentinoje. Šventasis Tėvas vizitu vis primena: yra absoliučiai neįmanoma būti krikščionimi ir tuo pat metu būti antisemitu. Dabar, kai matome naujas antisemitizmo bangas Europoje, ši žinia dar svarbesnė.  Tai labai gražus ženklas, kad popiežius nori pagilinti santykius su Romos žydų bendruomene, kuri turi ilgesnę tikėjimo patirtį nei krikščionybė.

Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininkas paminėjo, kad prieš mėnesį religinių santykių su hebraizmu komisija publikavo dokumentą „Nes Dievo malonės dovanos ir pašaukimas – neatšaukiami“, tai svarbus pamąstymas apie santykį tarp žydų ir krikščionių praėjus 50 metų po dokumento „Nostra aetate“ paskelbimo.

Dokumentas skirtas katalikų tikintiesiems, siekiant informuoti apie dialogo su žydais raidą, priminimas apie žydiškas krikščionybės šaknis, taip suteikiant progą dalyvauti dialoge. Kardinolas džiaugiasi, kad ir kai kurie rabinai mano, jog atėjo tinkamas metas aptarti šias temas. Publikavus dokumentą, sulaukta kvietimų atnaujinti dialogą, tuo pat metu kai kurie rabinai paskelbė deklaracijas apie dialogą su krikščionimis.

Romos žydų bendruomenė ėmė burtis jau I amžiuje po Kr. Bėgant amžiams, ją papildė kitų regionų  judaizmo tradicijos – sicilietiška, ispaniškoji, libiškoji. Didžioji Romos sinagoga inauguruota 1904 m. liepos 29 d. buvusio žydų geto teritorijoje, kuris panaikintas XIX a. viduryje. (Vatikano radijas)