Soc. tinklai:

RSS:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:
Vatikano radijas

Pagrindinis puslapis / Popiežius / Bendroji audiencija

Popiežius: Dievas niekada nenusigręžia nuo žmogaus


Trečiadienio rytą Šv. Petro aikštėje vykusios bendrosios audiencijos dalyviams popiežius Pranciškus tęsė prieš porą savaičių pradėtą katechezę apie Dievo gailestingumo liudijimus Šventajame Rašte. Šį kartą buvo kalbama apie išrinktosios tautos išvedimą iš Egipto vergijos.

Skaidydami Šventąjį Raštą Dievo gailestingumą matome visoje Izraelio tautos istorijoje. Savuoju gailestingumu Viešpats palydi patriarchus, nevaisingiems leidžia susilaukti vaikų, veda malonės ir susitaikinimo keliais, kaip liudija Juozapo ir jo brolių istorija. Kaip žinome, išrinktosios tautos gyvenimas Egipte ilgainiui pasidarė nepakenčiamai sunkumus. Tačiau kaip tik tuo metu kai atrodė, kad izraelitai palūš, Viešpats ištiesė ranką ir juos išgelbėjo.

Išėjimo knygoje rašoma: „Praslinko daug laiko, mirė Egipto karalius. Izraeliečiai dejavo lažo slegiami ir šaukėsi pagalbos. Jų šauksmas iš vergijos pakilo iki Dievo. Dievas, išgirdęs jų dejonę, atsiminė savo sandorą, sudarytą su Abraomu, Izaoku ir Jokūbu. Dievas pažvelgė į izraeliečius ir atkreipė į juos dėmesį” (2,23-25). Gailestingumas negali būti abejingas engiamųjų kančiai, persekiojamųjų, pavergtųjų, pasmerktųjų mirčiai šauksmui. Tokio žmonių skausmo daug kiekvienoje epochoje, įskaitant ir mūsų laikus. Matydami jį jaučiamės bejėgiai arba esame gundomi sukietinti savo širdis ir galvoti apie ką kita. Bet Dievas nėra abejingas, jis niekada nenusuka žvilgsnio nuo žmogaus skausmo. Gailestingasis Dievas atsiliepia ir ima rūpintis vargstančiais, šaukiančiais iš nevilties. Dievas išgirsta ir suteikia jiems pagalbą, surasdamas žmonių, sugebančių girdėti kenčiančiųjų aimanas ir jiems padėti.

Šitaip prasideda Mozės istorija, kuriam tarpininkaujant Dievas išvadavo savo tautą. Mozė bando įtikinti faraoną, kad leistų Izraelio tautai iškeliauti. Paskui per Raudonąją jūrų ir dykumą jis veda tautą į laisvę. Mozė, kurį naujagimį Dievo gailestingumas išgelbėjo nuo mirties Nilo vandeny, tampa to paties gailestingumo tarpininku, padedančiu tautai išsigelbėti iš Raudonosios jūros vandens ir atgimti. Viešpats, tarpininkaujant jo tarnui Mozei, veda per dykumą Izraelio tautą kaip savo sūnų, ugdo jos tikėjimą, sudaro su ja sandorą, myli ją taip stipriai kaip tėvas myli savo vaiką ar vyras žmoną.

Toks yra Dievo gailestingumas. Dievas siūlo ypatingą, ekskliuzyvų ir privilegijuotą meilės ryšį. Duodamas nurodymų  Mozei, Dievas sako: „Jei paklusite mano balsui ir laikysitės mano sandoros, jūs būsite mano nuosavybė, brangesnė man už visas kitas tautas. Iš tikrųjų man priklauso visa žemė, bet jūs būsite mano kunigiška karalystė ir šventa tauta“ (Iš 19,5-6). Aišku, kad Dievui priklauso visa žemė, nes ji ją sukūrė, tačiau išrinktoji tauta tampa kitokia, ypatinga jo nuosavybe, tampa tarsi „aukso ir sidabro atsargos“, kurias Dovydas sakė padovanojęs šventyklos statybai. Tokie brangūs mes esame Dievui jei priimame jo siūlomą sandorą ir leidžiame, kad jis mus išgelbėtų. Dievo gailestingumas padaro ypatingai brangiu kiekvieną žmogų. Žmogus tampa Dievo asmeniniu turtu. Dievas žmogų saugo ir juo gėrisi.

Tokie yra Dievo gailestingumo stebuklai, kurių viršūnė yra Jėzus Kristus, jo krauju sudaryta naujoji ir amžinoji sandora, kuri atleidimu panaikina mūsų nuodėmę ir mes galutinai tampame Dievo vaikais, brangenybėmis gerojo ir gailestingojo Tėvo rankose. O jei mes esame Dievo vaikai – mes iš jo paveldime gerumą ir gailestingumą, kurį turime liudyti kitiems žmonėms. Prašykime Viešpatį, kad ypač šiais Gailestingumo metais viską darytume su gailestingumu. Būkime atviraširdžiai ir su visais dalinkimės tuo gailestingumu, kuriuo Dievas Tėvas mus apdovanojo.

Baigęs katechezę, Šventasis Tėvas paminėjo Popiežiškosios Cor unum tarybos pasiūlymą surengti rekolekcijų dieną, skirtą asmenims ir grupėms, užsiimančioms artimo meilės darbais. Tokios rekolekcijos, kvietimas būti gailestingiems kaip Tėvas, turėtų būti surengtos kurią nors Gavėnios dieną vietinių vyskupijų mastu.  Popiežius prašė priimti šį pasiūlymą ir pasinaudoti Cor unum tarybos parengtomis nuorodomis.

Trečiadienio bendrąją audienciją užbaigė Romoje šiomis dienomis susirinkusių keleto cirkų atstovų pasirodymas. Popiežius jiems padėkojo už darbą, kuris ugdo žmonių gerumą, o tuo pačiu ir priartina prie Dievo. (Vatikano radijas)