Soc. tinklai:

RSS:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:
Vatikano radijas

Pagrindinis puslapis / Popiežius / Homilijos

Popiežiaus Pranciškaus velykinė žinia Urbi et orbi


Sekmadienio rytą popiežius Pranciškus Šv. Petro aikštėje aukojo Velykų dienos Mišias. Jų metu nebuvo sakoma homilija, nes netrukus po Mišių Šventasis Tėvas kreipėsi į Romos miestą ir visą pasaulį Velykine žinia ir suteikė iškilmingą Apaštališkąjį palaiminimą.

 

Šventojo Tėvo kalba Velykų sekmadienio vidudienį

„Dėkokite Viešpačiui, nes jisai geras; Jis maloningas per amžius“ (Ps 135,1)

Brangieji broliai ir seserys, linksmų šventų Velykų!

Jėzus Kristus, įsikūnijęs Dievo gailestingumas, iš meilės miręs ant kryžiaus, prisikėlė. Dėl to šiandien skelbiame: Jėzus yra Viešpats!

Jo prisikėlimu tobulai išsipildė Psalmės pranašystė: Dievo gerumas, Dievo gailestingumas yra amžinas; Jo meilė nesibaigia, niekada nemiršta. Galime Juo visiškai pasitikėti; dėkojame jam, kad dėl mūsų jis nusileido iki pat prarajos gelmių.

Matant žmonijos dvasines ir moralines smegduobes, matant kiaurymes, kurios atsiveria širdyse ir atneša neapykantą ir mirtį, tik begalinis gailestingumas gali mus išgelbėti. Tik Dievas gali savo meile užpildyti tas tuštumas, tas bedugnes ir padėti mums, kad neprasmegtume, bet eitume visi kartu pirmyn į laisvės ir gyvybės žemę.

Džiugi Velykų žinia – „Jėzaus, nukryžiuotojo, čia nėra, jis prisikėlė“ (plg. Mt 28,5-6) – mums suteikia guodžiantį tikrumą, kad mirties bedugnė įveikta ir kad kartu nugalėtas gedulas, aimanos ir sielvartas (plg. Apr 21,4). Viešpats, kuris, mokinių apleistas, iškentėjo neteisingą bausmę ir gėdingą mirtį, dabar mums dovanoja savo nemirtingą gyvenimą ir moko mus žiūrėti jo gerumo kupinu žvilgsniu į alkstančiuosius ir trokštančiuosius, svetimšalius ir kalnius, engiamuosius ir atstumtuosius, piktnaudžiavimų ir smurto aukas. Daug žmonių pasaulyje kenčia kūno ir dvasios kančias, kasdien girdime žinias apie žiaurius nusikaltimus, kurie neretai įvyksta tarp namų sienų, apie plataus masto karinius konfliktus, kurie verčia visus vietinius gyventojus kelti nepasakomas kančias.

Prisikėlęs Kristus rodo vilties takus brangiajai Sirijai, ilgo konflikto draskomai šaliai, kur tiek daug sugriovimų ir mirties, nepaisoma humanitarinės teisės, sunaikintas pilietinis gyvenimas. Priskėlusio Viešpaties galiai pavedame vykstančias derybas, kad visiems gera valia bendradarbiaujant, sulauktume taikos vaisių ir būtų galima pradėti kurti brolišką visuomenę, gerbiančią kiekvieno piliečio orumą ir teises. Gyvybės žinia, nuskambėjusi iš angelo lūpų prie nuo kapo nuritinto akmens, teįveikia širdžių kietumą ir teskatina vaisingą tautų ir kultūrų bendravimą taip pat ir kitose Viduržemio jūros baseino bei Artimųjų Rytų šalyse, ypač Irake, Jemene ir Libijoje.

Kristaus veide spindintis naujas žmogus tepaskatina izraeliečių ir palestiniečių darnų sambūvį Šventojoje Žemėje, taip pat ištvermingą siekimą ir kasdienines pastangas, kad nuoširdžiomis derybomis būtų padėtas teisingos ir tvarios taikos pamatas. Gyvybės Viešpats taip pat telydi pastangas, kuriomis siekiama karo Ukrainoje užbaigimo, teįkvepia ir teparemia humanitarinės pagalbos iniciatyvas, tarp jų ir pasikeitimą kaliniais.

Jėzus Kristus, mūsų Sutaikinimas (Ef 2,14), kuris prisiskeldamas iš numirusių nugalėjo blogį ir nuodėmę, per šias Velykų šventes tesužadina mūsų artumą nukentėjusiems nuo terorizmo, nuo to aklo ir žiauraus smurto, kuris nesiliauja liejęs nekaltą kraują įvairiose pasaulio šalyse, kaip kad neseniai įvykusiuose pasikėsinimuose Belgijoje, Turkijoje, Nigerijoje, Čade, Kamerūne ir Dramblio Kaulo Krante; tepakreipia link sėkmingo išsipildymo taikos viltis ir perspektyvas Afrikoje, ypač Burundyje, Mozambike, Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Pietų Sudane, kur tiek daug politinės ir socialinės įtampos.

Dievas meilės ginklais nugalėjo egoizmą ir mirtį; jo Sūnus Jėzus yra visiems plačiai atidarytos gailestingumo durys. Jo velykinė žinia vis labiau tepasiekia Venesuelos gyventojus, gyvenančius labai sunkiomis sąlygomis, o taip pat visus kieno rankose yra šalies likimas, kad darbuotųsi siekdami bendro gėrio, ieškotų dialogo ir bendradarbiavimo progų su visais. Visur tebūnie skleidžiama susitikimo, teisingumo, tarpusavio pagarbos kultūra, nes tik ji gali garantuoti žmonių dvasinę ir materialinę gerovę.

Kristus prisikėlė. Gyvybės žinia visai žmonijai skamba per visus amžius ir mus ragina neužmiršti vyrų ir moterų, siekiančių geresnio rytojaus, vis gausėjančių pabėgėlių ir migrantų – tarp jų daugybės vaikų – bėgančių nuo karo, bado, skurdo ir socialinio neteisingumo. Šie mūsų broliai ir seserys savo kelyje labai dažnai sutinka mirtį ir nesvetingumą tų, kurie galėtų juos priimti ir jiems padėti. Būsimo viršūnių susitikimo humanitariniais klausimais dėmesio centre tebūnie žmogaus asmens orumas, tebūnie sukurtos politikos, sugebančios sušelpti ir apsaugoti konfliktų ir kitų pavojingų situacijų aukas, ypač labiausiai pažeidžiamus žmones ir persekiojamus dėl etninių ir religinių priežasčių.

Šią šlovingą dieną, „tesilinksmina nušvitusi žemė“ (plg. Velykinis šlovinimas), nors ji taip labai iškankinta ir išsekinta gamtos pusiausvyrą pažeidžiančio godaus išnaudojimo. Galvoju visų pirma apie tas vietas, kurias skaudžiausiai paliečia klimato kaitos pasekmės, sausra ir siaubingi potvyniai, įvairiose planetos vietose  sukeliantys maisto stokos krizes.

Kartu su mūsų broliais ir seserimis, persekiojamais dėl tikėjimo ir ištikimybės Kristaus vardui, ir blogio, kuris nusineša daugybės žmonių gyvybes, akivaizdoje, iš naujo įsiklauskime į guodžiančius Viešpaties žodžius: „Būkite drąsūs! Aš nugalėjau pasaulį“ (Jn 16,33).  Šiandien šviesi šios pergalės diena, nes Kristus nugalėjo mirtį ir jo prisikėlimas nušvietė gyvenimą bei nemirtingumą (plg. 2 Tim, 1,10). „Jis mus išvedė iš vergijos į laisvę, iš liūdesio į džiaugsmą, iš gedulo į šventę, iš tamsos į šviesą, iš vergystės į išganymą. Dėl to jam tariame: Aleliuja!“ (Melitonas Sardietis,  Velykų pamokslas).

Į visus kas mūsų visuomenėse prarado viltį ir gyvenimo skonį, senus žmones, kurie vienatvėje jaučiasi bejėgiai, jaunimą, kuris nemato šviesios ateities, dar kartą kreipiuosi Prisikėlusiojo žodžiais: „Štai aš visa darau nauja!… Trokštančiam aš duosiu dovanai gerti iš gyvojo vandens šaltinio” (Apr 21,5-6). Ši guodžianti Jėzaus žinia kiekvienam iš mūsų tepadeda iš naujo drąsiai ir su viltimi tiesti kelius į susitaikinimą su Dievu ir su broliais. Mums to labai reikia.

(Vatikano radijas)