Soc. tinklai:

RSS:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:
Vatikano radijas

Pagrindinis puslapis / Bažnyčia / Bažnyčia pasaulyje

Kardinolas A. J. Bačkis: kuo plačiau paskleisti Gailestingumo žinią


Europos apaštalikajame gailestingumo kongrese Romoje dalyvauja kardinolas Audrys Juozas Bačkis, Vilniaus arkivyskupas emeritas ir vienas iš Gailestingumo kongresų iniciatorių. Kardinolas Bačkis ketvirtadienį pasakė Vatikano radijui, kad apaštališkojo kongreso tikslas – pagal šv. popiežiaus Jono Pauliaus II mintį kuo plačiau paskleisti Gailestingumo žinią. Kardinolas be kita ko sakė:

Nuo pat pradžių kai gimė pirmasis Gailestingumo kongresas Romoje, buvau kartu su kardinolu Schönbornu, vienas iš iniciatorių. Idėja buvo ką nors daugiau padaryti, kad žmonės susipažintų su Gailestingumo žinia, liutytų gailestingumą. Kongresas yra ne istorinis, bet apaštališkas, kad Gailestingumo žinia pasklistų po visą pasaulį. Faktiškai taip ir įvyko: antrasis kongresas buvo surengtas Lagievnikuose (Krokuva), o trečiasis persikėlė į Lotynų Ameriką, į Bogotą (Kolumbija), o kitas vyks po trejų metų Filipinuose. Taip, kad bandoma pritraukti žmones, skleisti pamaldumą, ypač kad gailestingumas būtų konkrečiai išreikštas darbais, ko ir nori dabartinis Šventasis Tėvas.

Manau, mes vykdome mums pavestą šv. Jono Pauliaus II misiją, kad visa Bažnyčios sielovada šiame tūkstantmetyje būtų paženklinta Dievo gailestingumo žinia. Jis tai labai aiškiai pasakė ir manau, kad Šventasis Tėvas Pranciškus kaip tik ta kryptimi ir eina.

Kituose kraštuose, kaip pvz. Pietų Amerikoje, jau plačiai paplitęs Gailestingumo pamaldumas ir vardan Dievo gailestingumo labai daug gerų dalykų padaroma. Filipnuose taip pat. Teko girdėti, kad tenai net kai kurios televizijos ir radijo programos trečią valandą po pietų trumpam sustabdomos, kad žmonės galėtų  sukalbėti Gailestingumo vainikėlį. Kai kur šis pamaldumas labai paplitęs. Tačiau ne visuose kraštuose Vyskupų konferencijos skyrė tam tiklui žmonių. Tad šio kongreso tikslas suburti atsakinguosius ir pasitarti kaip Europoje toliau skleisti Gailestingumo žinią.

Kaip atvažiavęs iš Lietuvos, manau, turėsiu progos pasikalbėti ir susipažinti bei priminti, kad vis tik ši Gailestingumo istorija prasidėjo Vilniuje, su pirmuoju paveikslu, apie kurį visi žino, jį pripažįsta, nors dar mažai atvyksta lankyti gailestingumo vietas Vilniuje.

Šventasis Tėvas Pranciškus susitiks su kongreso dalyviais ir dalyvaus Maldos vigilijoje šeštadienio vakarą, o Gailestingumo sekmadienį aukos kongreso dalyviams Mišias Šv. Petro aikštėje. Popiežiui svarbu atkreipti dėmesį į gailestginumo svarbą Bažnyčios gyvenime, kad visa Bažnyčia taptų gailestinga. Svarbu  Dievo gailestingumą „nuleisti ant žemės“, į socialinius darbaus, kad kiekviena parapija, kiekviena parapijinė bendruomenė taptų gailestinga! Pavyzdys - dabar dėl pabėgėlių problemos Europoje. Kaip ir dėl pačios Europos: ar mes statome Europą ant dvasinių krikščioniškų pamatų ar ne?! Žodžiu, kaip įgyvendinti gailestingumą, ką toliau daryti, kaip veikti.

Lietuvoje irgi netrūksta gailestingumo darbų. Vyskupai tai pabrėžia. Vienas konkretus pavyzdys - Gailestingumo Jėzaus seserys, kurių paprašiau, kad būtų ne tik pamaldumas, bet ir konkretus darbas. Jos įsteigė, kad ir mažą, paliatyvinės slaugos ligoninę, bene vienintelę Lietuvoje! Tai čia yra vienas toks ženklas. Turėsime ženklą dabar su pabėgėliais! Turime mokėti juos priimti. Jau yra keli, bet reikia pasiruošti, taip pat dvasiškai. O konkrečiai, manau, labai bus gražu, jei Bažnyčia nesitenkins vien pamaldumu, bet vykdys gailestingumo darbus. Vėl prisimena senasis katekizmas: yra gailestingumo darbai ir kūnui ir sielai. Gražu, kad tai prisiminta. Reikia uždegti gailestingumo ugnį, kad dar plačiau pasklistų gailestingumo žinia. (Vatikano radijas)