Soc. tinklai:

RSS:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:
Vatikano radijas

Pagrindinis puslapis / Popiežius / Kelionės

Popiežius vyks į Graikijos pabėgėlių stovyklą


Popiežius vyks į Graikiją ir aplankys pabėgėlių stovyklą, kartu su ortodoksų vyresniaisiais. Nors antradienį, balandžio 5 dieną, Šventojo Sosto spaudos salės direktorius t. Federico Lombardi SJ pasakė, kad „galutiniai sprendimai dėl kelionės, vietos ir laiko nėra priimti“, tačiau daug aplinkybių rodo, kad tai gali įvykti labai artimu laiku.

Balandžio 5 dieną Konstantinopolio ekumeninio patriarchato portale buvo paskelbtas toks pranešimas: „pastaraisiais mėnesiais ekumeninis patriarchas Baltramiejus asmeniškai ir dėmesingai stebėjo įvykių eigą ir tragiškus konfliktus Artimuosiuose Rytuose bei tenykštį krikščionių persekiojimą. Patriarchas išreiškė savo gilų rūpestį sunkia pabėgėlių dalia“.

Pasak patriarchato pranešimo, savo rūpesčiu patriarchas pasidalijo su popiežiumi, paskutinį kartą kovo 30 dienos laiške. Kadangi šis rūpestis yra bendras, popiežius Pranciškus, patriarchas Baltramiejus, Atėnų ir visos Graikijos arkivyskupas Jeronimas artimoje ateityje aplankys Lesbo salą, susitiks ir parems ten esančius pabėgėlius, atkreips tarptautinės nuomonės, institucijų ir organizacijų dėmesį.

Graikų ortodoksų interneto portalas Dogma.gr jau net skelbia apie planuojamo apsilankymo Lesbo saloje dienas – balandžio 14 arba 15.

Apie būsimą kelionę patvirtina ir didžiausia Graikijos žinių agentūra „Ana-Mpa“, kurios pagrindinė žinia balandžio 5 dieną skambėjo taip: „Prezidentas Pavlopoulos oficialiai pakvietė popiežių Pranciškų aplankyti Lesbo salą“. Agentūriniame pranešime cituojamas Graikijos prezidento laiškas popiežiui Pranciškui, perduotas per ambasadorių Vatikane.

„Esu įsitikinęs, kad Jūsų buvimas greta pabėgėlių ne tik juos paguos, bet taip pat atkreips kiekvieno dėmesį į jų dramatišką situaciją, paliečiant žmonių pasaulyje širdis. (...) Su šia mintimi kviečiu Jus aplankyti vieną iš pirmutinių pabėgėlių atvykimo centrų Lesbo saloje, (...) greta ekumeninio patriarcho ir Atėnų bei visos Graikijos arkivyskupo“, rašoma prezidento Pavlopoulos kvietime, kuriame taip pat primenamas Europos civilizacijai būdingas humanizmas.

Šių žinių kontekste galima atsiminti Pranciškaus 2013 liepos 8 dienos kelionę į Lampedūzos salą Viduržemio jūroje, priklausančią Italijai: pirmąjį krantą, kurį pasiekia tūkstančiai migrantai, atkeliaujantys nuo šiaurinių Afrikos krantų, tačiau gimę įvairiuose pasaulio kraštuose. Kartais šios kelionės tampa masinėmis tragedijomis. Kalbėdamas apie jas popiežius Pranciškus sakė: „pajutau, jog turėjau atvykti čia šiandien ir melstis, duoti šį artumo ženklą, bet taip pat pažadinti mūsų sąžines, kad nepasikartotų tai, kas įvyko“.

Šventasis Tėvas tuosyk daug kalbėjo apie abejingumą: nors kalbama apie dramas, kurios liečia ištisas valstybes, niekas nesijaučia kaltu, niekas nesijaučia atsakingu, visi kratosi atsakomybės.

„Bet Dievas klausia kiekvieno iš mūsų – kur tavo brolio kraujas, kuris šaukiasi manęs? Šiandien niekas pasaulyje nesijaučia atsakingas dėlto. Praradome broliškos atsakomybės jausmą, kritome į veidmainišką kunigo ar altoriaus tarno būseną, apie kurią kalbama Jėzaus palyginime apie Gerąjį Samarietį: žvelgiame į pusgyvį brolį pakelėje, galbūt pagalvojame „vargšelis“, ir toliau einame savo keliu. „Tai ne mūsų uždavinys“, nusiraminame ir pasijaučiame gerai. Gerovės kultūra, kurioje galvojama tik apie save pačius, mus padaro nejautriais kitų šauksmui, mus apgyvendina muilo burbuluose, kurie yra gražūs, bet yra niekas, iliuzijos; lemia abejingumą kitiems ir dar daugiau: globalizuoja abejingumą. Šiame globalizuotame pasaulyje esame panirę į abejingumo globalizaciją. Pripratome prie kito kančios, ji mūsų neliečia, nedomina; tai ne mūsų reikalas“, tuosyk sakė Šventasis Tėvas.

Galima pridurti, kad popiežius Pranciškus dar kartą nusprendė vykti į sunkios ir sudėtingos situacijos centrą, kaip kad į karo apimtos Centrinės Afrikos Respublikos sostinę Bangui ar didžiuliu nusikalstamumu ir nelegalia migracija išgarsėjusį Juarezo miestą Meksikos ir JAV pasienyje.

Lesbo saloje gyvena per 90 000 žmonių, o 2015 metais ją kirto virš 400 tūkstančių migrantų. Ir šiuo metu jų ten yra tūkstančiai. Pastarosiomis dienomis įtampa Lesbo saloje labai padidėjo, mat pagal ES, Turkijos ir Graikijos susitarimą bandoma pabėgėlius deportuoti atgal į Turkiją, o šie priešinasi ar stengiasi pabėgti. (Vatikano radijas)