Soc. tinklai:

RSS:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:
Vatikano radijas

Pagrindinis puslapis / Bažnyčia / Bažnyčia pasaulyje

Saugoti reikia ne krikščionis, bet visą Artimųjų Rytų tapatybę


"Aš nemėgstu žodžio „ginti“. Mūsų akimis, tai nėra krikščionių, bet Artimųjų Rytų saugojimas, nes šiame regione krikščionys turi dviejų tūkstančių metų istoriją, o musulmonai čia gyvena 1400 metų. Mūsų kultūros bazė yra krikščioniška ir Artimųjų Rytų islamas ženkliai skiriasi nuo kitų šalių. Saugoti šią tapatybę reiškia sustabdyti karus, kad pabėgėliai ir perkelti žmonės galėtų sugrįžti į namus. Išeitis turi būti politinė. Mes, krikščionys neprašome išskirtinės apsaugos, tačiau stabilumo“, prancūzų žurnalui „Paris Match“ sakė maronitų apeigų patriarchas kardinolas Bechara Rai, prieš keletą dienų lankydamasis Paryžiuje, kur buvo oficialiai priimtas ir šalies prezidento. Jis pakartojo jau daugelio ir įvairių Bažnyčių ganytojų, net kai kurių musulmonų intelektualų išsakytą mintį – krikščionių išstūmimas iš Artimųjų Rytų yra ne vien didžiulė individuali skriauda, bet žala viso regiono civilizacijai. Ir šią žalą, per dešimtmečius, pajus patys musulmonai. Jie liks izoliuoti, be taikaus gyvenimo dialogo su kitomis religinėmis mažumomis, kurių egzistavimas savaime pristabdė jų radikalėjimą. Ir jei radikalėjimo ir izoliavimosi scenarijui būtų lemta išsipildyti, nereikės ilgai laukti kol to pasekmes pajus aplinkui regioną esančios valstybės.

Patriarchas Rai priminė kokią naštą karas Sirijoje uždeda Libanui, Sirijos kaimynui: čia atvyko apie pusantro milijono sirų, prie kurių reikia pridėti apie milijoną palestiniečių, atvykusių anksčiau. Užduotis nėra vien juos išmaitinti ar suguldyti palapinėse. Kasmet gimsta 40 – 50 tūkstančių vaikų, užauga mažesni. Jiems reikia mokyklų, o pasiekusiems pilnametystę, profesinių ar universitetinių institucijų, kurių Libanas paprasčiausiai neturi, nėra pajėgus absorbuoti tokių didelių skaičių. Todėl būtina tarptautinės bendruomenės pagalba. Ji deja, neretai linkusi apie taiką kalbėti akademiškai ir nusiplauti rankas. Tai gėdinga, žinant, kad nemažai šalių, parduodančių ginklus, daug užsidirbo iš karo Artimuosiuose Rytuose. Taip ugnis tik dar labiau įpučiama, bet nesistengiama jos užgesinti. Jungtinių Tautų Organizacija buvo įkurta taikos palaikymui, o ne tarnavimui didžiųjų galybių interesams. Jei ji nebesistengia dėl taikos, nebėra kaip pateisinti jos egzistavimo, pridūrė maronitų ganytojas, pasigendantis aktyvaus tarptautinės bendruomenės vaidmens.

Paklaustas apie ekstremizmą, kardinolas Rai taip pat pabrėžė, kad paprasčiausiai negalima nematyti skirtumų tarp musulmonų. Yra fundamentalistų ir teroristų, tačiau Artimųjų Rytų islamas, pakartojo jis, yra nuosaikus. Kita vertus, yra ir kitų veiksnių, dėl kurių tampama teroristais, kaip kad skurdas. Gerai žinome, kad tai nesuskaičiuojamų nusikaltimų šaltinis. Panašiai skurdas, atskirtis, menkas išsilavinimas yra derlingas laukas būsimų teroristų rekrūtavimui: duodama šiek tiek pinigų, išplaunamos smegenys, įteikiamas ginklas. O tęsinį jau žinome. (Vatikano radijas)