Soc. tinklai:

RSS:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:
Vatikano radijas

Pagrindinis puslapis / Vatikanas / Įvykiai

Paskelbtas sprendimas Vatikano dokumentų nutekinimo byloje


Liepos 7 dienos vakare teisėjai, žinomi Italijoje teisininkai, paskelbė sprendimą dokumentų nutekinimo byloje. Byloje figūravo penkių įtariamųjų pavardės: monsinjoro Lucio Angel Vallejo Balda, pasauliečių Immacolata Chaouqui ir Nicola Maio, dviejų italų žurnalistų Gianluigi Nuzzi ir Emiliano Fittipaldi.

Byla visiems jiems buvo iškelta dėl dokumentų nutekinimo iš komisijos (COSEA), kuri analizavo Šventojo Sosto ekonominės ir administracinės reformos scenarijus. Šios komisijos sekretorius buvo monsinjoras Vallejo Balda, jos nariai - monsinjoro pakviesta bendradarbė Chaouqui, jai priklausė ir Maio. Daug komisijai skirtų ir konfidencialių dokumentų buvo perduoti minėtiems žurnalistams, kurie juos, įvilkę į savo interpretaciją, publikavo dviejose knygose.

Žiniasklaidoje šis atvejis dažnai buvo vadinamas „Vatileaks 2“, atsimenant „Vatileaks 1“, kai 2012 metais buvo areštuotas popiežiaus Benedikto XVI bendradarbis Paolo Gabriele, galėjęs įžengti į jo butą, dažnai jį lydėdamas Vatikane. Paaiškėjo, kad kartais jis kopijavo dokumentus tiesiog nuo popiežiaus stalo. Kopijos pateko žurnalistui Gianluigi Nuzzi, kuris publikavo knygą su jais. Nors informacija buvo konfidenciali, savaime nebuvo stulbinanti, nors ir įdomi tiems, kuriems rūpi kitų sąskaitos. Panašiai ir su kitomis dvejomis knygomis. Labiau už turinį svėrė šaltinio kilmė: Vatikanas, popiežiaus stalas.

Po pirmojo „Vatileaks“, 2012 metais Paolo Gabriele buto nuteistas, tačiau popiežius jam suteikė malonę, jis liko tarp Vatikano tarnautojų. Tačiau Vatikano miesto valstybės įstatymų bazėje buvo atnaujinta norma dėl dokumentų vagystės. Pagal ją, dokumentų nutekinimui pasikartojus, ir buvo vedama antroji byla.

Liepos 7 dienos nuosprendžiai yra tokie: monsinjorui Vallejo Balda skirta 18 mėnesių įkalinimo bausmė, Chaouqui dešimties mėnesių, bet atidedant bausmės vykdymą. Nicola Maio buvo pilnai išteisintas, dėl žurnalistų teismas pareiškė „neturįs jurisdikcijos“.

Šventojo Sosto spaudos salės direktorius t. Federico Lombardi paskelbė komentarą, kuriame pažymi, kad byla liudija, jog Vatikanas laikosi savo paties įstatymų, taip atsakydamas tiems, kurie manė, jog būtų buvę geriau visai nekelti bylos, tiesiog atsiribojant nuo visų atsakingųjų. Tačiau teisinė valstybė tokia yra, nes gerbia teisę, o kitas dalykas – nekelti bylos būtų buvę neteisinga ankstesnės bylos atžvilgiu, analogiškoje situacijoje.

T. Lombardi leidžia suprasti, kad bylos, skaidraus jos išnagrinėjimo reikėjo ir todėl, kad pačiame Vatikane nekiltų naujų pagundų vidaus nesutarimus ir įtampas spręsti tokiais nelegaliais metodais, kurie viešojoje nuomonėje menkina visą Šventąjį Sostą, keliant sumaištį iškraipyta informacija.

Kitu punktu tarsi atsakydamas į byloje dalyvavusių žurnalistų ir kitų pastabas, kad jie niekuo nenusikalto, tik naudojasi „spaudos laisve“ ir kad ši byla yra „prieš spaudos laisvę“, t. Lombardi pakartojo, kas jau buvo sakyta daug kartų – byla nebuvo prieš spaudos laisvę, kuri yra vienareikšmiškai pripažįstamas gėris. T. Lombardi žodžius papildo ir teismo sprendimas, kuriame įrašyta, kad minties ir išraiškos laisvė, tad ir spaudos laisvė, turi šaknis ir yra garantuojama dieviškosios teisės. Bet, priduria t. Lombardi, spaudos laisvė yra gėris greta kitų gėrių. Jis turi ribas, jis turi gerbti kitus gėrius. Būtent tai byloje ir norėta ištirti ir patikrinti. Čia galima prisiminti, kad iš pradžių monsinjoras Vallejo Balda gynėsi ir leido suprasti, kad dokumentus turėjo atiduoti kažkaip „spaudžiamas“.

Procesas buvo palyginus greitas, ypač jei atimtume laiką, skirtą įvairioms ekspertizėms, teisėjai kompetentingi, visiškai autonomiški ir, priduria t. Lombardi, gailestingi, nes prokurorai prašė gerokai didesnių bausmių. Nuteistieji turi tris dienas apeliacijai, o visas sprendimas bus paskelbtas ir visiems prieinamas ateinančiomis savaitėmis. (Vatikano radijas)