Soc. tinklai:

RSS:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:
Vatikano radijas

Pagrindinis puslapis / Bažnyčia / Bažnyčia pasaulyje

Šventojo Sosto diplomatas pakartojo, kad reikia sukurti Palestinos valstybę


Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo taryboje, kuriai šiuo metu vadovauja Japonija, vėl buvo kalbama apie giliausią Artimųjų Rytų konfliktų versmę – Palestinos ir Izraelio santykius. Liepos 1-ąją buvo pristatyta ataskaita, parengta Kvarteto – Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos, JAV ir Rusijos. Kvartetas stengiasi tarpininkauti konfliktuojančioms pusėms ir ieškoti ilgalaikių sprendimų.

Tarp pagrindinių kliūčių dviejų ir taikiai sugyvenančių valstybių projektui, kuris užtikrintų tiek Izraelio saugumą, tiek palestiniečių siekius, Kvartetas įvardija tarpusavio priešiškumą, kuris dažnai įgyja aklos neapykantos ir smurto pavidalus. Taip pat nelegalų palestiniečių ginklavimąsi ir žydų vykdomą neteisėtą teritorijų kolonizavimą.

2015 metų spalį prasidėjo nauja smurto banga. Palestiniečiai surengė per 250 išpuolių prieš žydus, kurie kainavo mažiausiai trisdešimt gyvybių, naudojant šaunamuosius ar šaltuosius ginklus. Tuo pat periodu buvo nukauti 140 palestiniečių: apie šešiasdešimt per protesto manifestacijas, kiti per karines operacijas, dar kiti krito išpuolių prieš žydus metu.

Be smurto aktų abiejose visuomenėse gausu neapykantos ir skatinimo smurtui: civilius užpuolę palestiniečiai vaizduojami kaip „herojiški kankiniai“, o žydų radikalai žada išvyti visus arabus. Kvarteto ataskaitoje pastebima, kad tarp abiejų pusių valdžios žmonių yra tokių, kurie simpatizuoja radikalizmui, dažnai nėra vienareikšmiško pasmerkimo. Aukščiausi palestiniečių ir žydų valdžios organai yra deklaravę paramą dviejų valstybių sprendimui, tačiau kai kurių pasisakymų ar veiksmų toleravimas, kai kurie sprendimai tam prieštarauja.

Didžiulė kliūtis taikai yra kolonistų iš Izraelio veržimasis į palestiniečių teritorijas. Oficialiai valdžia smerkia neteisėtą kolonizavimą, žada griauti kolonistų gyvenvietes, tačiau veiksmais mažai ką daro stabdydama jų steigimą, priešingai, kai gali, jas legalizuoja. Šiuo metu žydų kolonistų skaičius artėja prie 600 000. Be šių teritorijų palestiniečiai netenka kitų, nes jiems dėl saugumo motyvų ar dėl diskriminacijos neišduodami leidimai jose dirbti žemę, statyti ar daryti ką kitą.

Tuo tarpu Palestinoje vykdoma neteisėta prekyba ginklais, kuriamos kovotojų grupuotės – tai ypač „Hamas“ organizacijos pastangos, o oficiali Palestinos valdžia nėra pajėgi kontroliuoti tokias grupuotes ir užtikrinti pačių palestiniečių vienybę. Prie viso to prisideda itin bloga humanitarinė būklė – virš milijono palestiniečių neišgyventų be paramos iš šono. Gyvenimas degraduojančiomis sąlygomis nėra tai, kas skatintų taiką.

JT Saugumo tarybos diskusijoje dalyvavęs arkivyskupas Bernardito Auza sakė: „mano delegacija nepraleis progos dar kartą pabrėžti, kad Šventojo Sosto akyse dviejų valstybių sprendimas yra daugiausiai žadantis. Ilgalaikė taika liks tolimu sapnu, o saugumas iliuzija, jei Palestina ir Izraelis nesusitars gyventi vienas šalia kito santaikoje, tarp abipusiai ir tarptautiškai pripažįstamų sienų“.

Komentuodamas visą Artimųjų Rytų situaciją, Šventojo Sosto diplomatas pasmerkė civilių žūtis Sirijoje ir kitur, religinių ir etninių mažumų persekiojimus, primindamas labai griežtus popiežiaus Pranciškaus žodžius.

Kita vertus, arkivyskupas Auza priminė ir popiežiaus nekartą išsakytą priekaištą kai kurioms valstybėms dėl veidmainystės: jos kalba apie taiką, tačiau veiksmais jai nepadeda, priešingai, vienai ar kitai pusei siunčia ginklus ar finansuoja jų įsigijimą.

Paskutinis dalykas, kurį pridūrė Šventojo Sosto delegacijos vadovas, buvo pastaba apie tai, kad formali, oficialioji diplomatija yra būtina, tačiau nepakankama. Greta jos reikia „neformalios diplomatijos“. O šią Artimuosiuose Rytuose ypatingai gerai gali vykdyti monoteistinės judaizmo, krikščionybės ir islamo religijos, turinčios dideles kultūrines ir intelektualines tradicijas. Svarbu, kad religijos ir tikintieji aktyviai dalyvautų taikymosi procesuose ir todėl, kad būtų išvengta bet kokio religijos naudojimo smurto ar „civilizacijų susidūrimo“ pateisinimui. (Vatikano radijas)