Soc. tinklai:

RSS:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:
Vatikano radijas

Pagrindinis puslapis / Popiežius / Kelionės

Popiežiaus Pranciškaus iškyla už Romos vyskupijos ribų


Popiežius Pranciškus antradienį lankėsi Carsoli ir Borgo San Pietro. Vizitas buvo privatus ir apie jį nebuvo iš anksto pranešta. Vatikano dienraštis „L’Osservatore Romano“ ketvirtadienį informavo apie popiežiaus iškylą Šv. Pranciškaus Asyžiečio pėdomis vidurio Italijos Abrucų ir Lacijaus regionuose.

Priešpietį popiežius aplankė šv. Pranciškaus laikus menantį Carsoli vienuolyną Akvilos provincijoje, už 65 km į šiaurės rytus nuo Romos, prie Lacijaus ir Abrucų regionų ribos. Popiežius keliavo automobiliu, lydimas Rieti vyskupo Domenico Pompili ir kelių Vatikano žandarmerijos pareigūnų. Šventasis Tėvas Carsoli Šv. Pranciškaus vienuolyne susitiko su Švenčiausiojo Jėzaus Veido seserų atgailautojų kongregacijos vienuolėmis ir vienuolyne aukojo šv. Mišias.

Švenčiausiojo Jėzaus Veido seserų atgailautojų kongregaciją įsteigė silvestrinų abatas I. Gregori, po Antrojo pasaulinio karo pavedęs grupei pamaldžių moterų globoti jaunas moteris. Kongregacijos vienuolės globoja mažamečius, senelius ir neįgalius asmenis Italijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Indijoje.

Tą patį antradienį po pietų Šventasis Tėvas nuvyko į Petrella Salto šventovę, kurioje ilsisi šv. Filipos Mareri žemiški palaikai. Filipa Mareri, šv. Pranciškaus amžininkė, skatinama Asyžiečio įkūrė pranciškonių bendruomenę. Šv. Filipos gimtinėje Borgo San Pietro Rieti provincijoje daug vietų mena šventosios gyvenimo epizodus. Filipa Mareri šv. Pranciškaus ir Šv. Klaros pavyzdžiu įkurdino pranciškones savo gimtajame miestelyje, kuriame mirė 1236 metais ir ten pat buvo palaidota.

Popiežius Pranciškus pasimeldė prie šv. Filipos Mareri relikvijų urnos ir susitiko su Borgo San Pietro pranciškonėmis, kurioms pasakė trumpą kalbą apie grožį ir pašvęstųjų moterų misijos svarbą Bažnyčios gyvenime.

Filipos Mareri apsisprendimui rinktis vienuolinį gyvenimą pasipriešino jos tėvai, įtakingi vietos didikai, todėl jauna moteris be sutikimo apleido tėvų namus ir su bendramintėmis įsikūrė Mareri kalnų oloje, kuri dabar vadinama „Šv. Filipos grota“. Šventoji gyveno kalnuose trejus metus, paskui su vienuolėmis įsikūrė šeimos padovanotoje pilyje.

Filipa pirmą kartą minima kaip šventoji popiežiaus Inocento IV 1247 metų bulėje. Šventosios kultas atgijo po jos palaikų patikrinimo aštuonioliktajame amžiuje ir paplito kitur pasaulyje italų migrantų dėka. Šv. Filipos liturginė šventė minima vasario 16 dieną.

Šv. Filipos pranciškonės talkina parapijose ir mokyklose Italijoje ir Albanijoje, su Porciunkulės broliais pranciškonais rūpinasi jaunimu, trokštančiu gyvenimą įprasminti krikščionišku tikėjimu ir besidominčiu pašaukimu į pašvęstąjį gyvenimą. (Vatikano radijas)