Soc. tinklai:

RSS:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:
Vatikano radijas

Pagrindinis puslapis / Bažnyčia / Bažnyčia Lietuvoje

Žolinės atlaidai Krekenavoje ir Pivašiūnuose


Krekenava ir Pivašiūnai – pagrindinės Marijos šventovės Panevėžio ir Kaišiadorių vyskupijose, nuo seno garsėja jose kasmet vykstančiais piligrimų iš visos Lietuvos sulaukiančiais Švč. M. Marijos ėmimo į dangų atlaidais.

Kerkenavoje

Šiemetiniai Žolinės atlaidai Krekenavos šventovėje vyko rugpjūčio 13-15 dienomis. Rugpjūčio 15 d. Marijos šventovėje, mažojoje Krekenavos bazilikoje, per Žolinę buvo švenčiamas Panevėžio vyskupijos 90-asis jubiliejus. Rugpjūčio 15 d.-pagrindinę atlaidų dieną, šv. Mišioms vadovavo Panevėžio ordinaras vysk. Linas Vodopjanovas. Drauge šv. Mišias šventė vysk. Kęstutis Kėvalas, vysk. Arūnas Poniškaitis, vysk. Eugenijus Bartulis, vysk. emeritas Jonas Kauneckas ir arkiv. Sigitas Tamkevičius, kuris pasakė pamokslą apie „Moterį, apsisiautusią saule“. Drauge mišias šventė kun. K. Smilgevičius, kun. S. Rumšas, kun. E. Styra ir kt. Mišiose giedojo Panevėžio Muzikinio teatro choras, vadovaujamas Algirdo Viesulo.

“Marijos į Dangų paėmimo šventė mums, Jėzaus mokiniams, yra panašiai brangi, kaip Velykos. Per Velykas minime Jėzaus prisikėlimą, garantuojantį, kad ir mes kelsimės amžinajam gyvenimui. Marijos paėmimas į Dangų patvirtina, kad Jėzaus pergalė prieš nuodėmę ir mirtį, yra ir mūsų, žmonių, pergalė,” - sakė jis. ”Iš apaštalų laikų atėjusi žinia skelbia, kad po Marijos mirties apaštalai susirinko pagerbti Jėzaus Motiną ir kai atidarė karstą, vietoje Marijos kūno rado tik gėles. Dėl to šioje šventėje šventinamos gėlės… Džiaugiantis Marijos pergale, kurią vainikavo jos paėmimas į dangų, būtina įsigilinti, kokiu keliu ji ėjo į savo garbę, nes jos kelias bus mums kaip orientyras…

Evangelistas Lukas iš Jėzaus gyvenimo pateikia tokią detalę: Jam (Jėzui) tebekalbant, viena moteris iš minios garsiai sušuko: „Palaimintos įsčios, kurios tave nešiojo, ir krūtys, kurias žindai!“ O jis atsiliepė: „Dar labiau palaiminti tie, kurie klausosi Dievo žodžio ir jo laikosi“ (Lk 11, 27-28). Štai ir atsakymas, kokiu keliu ėjo Marija ir kokiu turime eiti mes visi - klausytis ir laikytis Dievo žodžio. Jeigu mes kasdien įsijungiame televizorių arba naršome po interneto platybes, tai logiška, kad Jėzaus draugai kasdien bent trumpai panaršytų ir Šventojo Rašto puslapiuose. Kita vertus, klusnumas Dievo žodžiui turi tapti mūsų gyvenimo norma. Kasdien mes turime pasitikrinti, kiek buvome klusnūs Dievo žodžiui. Jei šito nedarysime, pradėsime klausyti pasaulio žodžio ir pradėsime tikėti gundytojo pažadams.

Būkime tikri, kad išbandymų nestokosime ir mes, nors ir bandysime būti geri Jėzaus draugai. Ar ne šito slibino įkvėptas Stalinas sunaikino daugybę nekaltų žmonių. Neseniai turėjau galimybę aplankyti daugelį Sibiro vietų, kur 1941 ir pokario metais buvo tremiami lietuviai, -sakė arkivyskupas. - Tiesiog netelpa galvoje, kaip buvo galima taip nežmoniškai elgtis su visiškai nekaltais žmonėmis ir tūkstančius pasmerkti beprasmei mirčiai. Ar ne šitas slibinas šiandien įkvepia kai kuriuos žmones Lietuvą užtvindyti alkoholiu, nepaisyti  prigimties įstatymo, nebranginti atsakingos šeimos instituto, o pradėtą gyvybę vertinti mažiau už šuns gyvybę.  Ar ne šitas slibinas šiandien sėja žmonių širdyse netikėjimą Lietuvos ateitimi? Dievo Žodžio laikymasis užtikrina Jėzaus draugystę ir tai, kad mes tą slibiną nugalėsime. Kovų pabaigoje švęsime pergalę. Švęsime drauge su Dangun Paimtąja, -šiemet ypač gausiai Krekenavos šventovėje susirinkusiems maldininkams sakė arkivyskupas.

Krekenavos švč. Mergelės Marijos paveikslas jau metai restauruojamas Gudyno restauravimo centre Vilniuje. Anksčiau žinomi paveikslo aprašymai, o nuodugnesnių tyrimų kaip ir nėra buvę. Dabar atliekami išsamūs paveikslo tyrimai, kuriuos atlieka aukščiausios kategorijos restauratorė Janina Bilotienė. (Ji restauravo Šiluvos, Aušros Vartų, Žemaičių Kalvarijos, Lukiškių (dabar domininkonų šv. Jokūbo) Marijos paveikslus. Manoma, kad paveikslas tapytas XV a. pradžioje, pagal Romos Marijos Snieginės paveikslą – prototipą.  Bazilikos bokšte atrastas ir originalus ovalus paveikslo rėmas.) Tyrimai gali atskleisti įdomių atradimų. Krekenavą įtraukus į Jono Pauliaus II piligrimų kelią (viso 19 bažnyčių), tikimasi gauti lėšų rimtam bazilikos remontui.

Šeštadienis, rugpjūčio 14 d., „Caritas“ ir ligonių dieną vyko išgydymo pamaldos, po katechezės - šv. Mišios, kurioms vadovavo vysk. Jonas Kauneckas. Po mišių-Raguvos „karitiečių“ ansamblio, vad. Kristinos Juškienės, koncertas. Sekmadienį, Šeimų ir Jaunimo dieną, Krekenavos bendruomenė iškilmingai sutiko savo Ganytoją Panevėžio vyskupą Liną Vodopjanovą miestelio aikštėje ir atlydėjo prie mažosios bazilikos. Po trumpos katechezės – šv. Mišios, kurioms vadovavo ir pamokslą pasakė Panevėžio vysk. Linas Vodopjanovas. Po jų – koncertas bazilikos aikštėje. „Karolio Vojtylos paslaptį“ atliko solistas Liudas Mikalauskas. Jam fortepijonu akomponavo Audronė Juozauskaitė. Vakare PJD dalyviai bazilikos aikštėje pasidalino savo įspūdžiais iš Pasaulio jaunimo dienų.

Antradienį Krekenavos mažojoje bazilikoje vyko Panevėžio vyskupijos kunigų susirinkimas. Su vyskupijos kunigais bendravo Panevėžio vyskupas. Vidudienį virš 40 vyskupijos kunigų drauge aukojo šv. Mišias, kurioms vadovavo vysk. Linas Vodopjanovas. Pamoksle pagal evangeliją „Kas mums bus už tai?“ pasakė Ganytojas. „Kur jūsų lobis, ten jūsų širdis“, pirminė Pop. Pranciškaus žodžius vysk. Linas.

Nuo Marijos metų – mūsų laisvėjimo metų, kaip sakė kard. Vincentas Sladkevičius, iki 2015-ųjų – Žolinė buvo švenčiama 8 dienas. Nuo pernai metų Žolinė Krekenavoje švenčiama trumpiau.

Latvijoje Žolinės šventė Agluonoje, Latgalijoje – ypatingos reikšmės iškilmė, kuriose dalyvavo Latvijos vyskupai, labai daug kunigų, minios žmonių.  Virš 20 grupių piligrimų keliavo pėsčiomis į Agluoną! Pamokslą iškilmių metu pasakė apaštališkasis nuncijus Baltijos kraštams arkivyskupas Pedro Lopez Quintana. (Kun. Algirdas Dauknys)

Pivašiūnuose

Gailestingumo metai, kartu su Kaišiadorių vyskupijos devyniasdešimtosiomis metinėmis, minimi ir šiemetiniuose Žolinės atlaiduose Pivašiūnuose, kurie prasidėję rugpjūčio 14 d. truks iki rugpjūčio 22 d.

Pirmadienį švęsta Marijos ėmimo į dangų iškilmė pažymėta ir kaip pagrindinė Gailestingumo jubiliejaus diena Kaišiadorių vyskupijoje. Kitomis atlaidų dienomis meldžiamasi už žemdirbius ir vietines bendruomenes, kunigus ir vienuolius, ligonius ir Caritas darbuotojus, šeimas ir jaunimą, už maldos grupes.

Rugpjūčio 20 d. Pivašiūnų atlaiduose bus paminėtos Kaišiadorių vyskupo Dievo tarno Teofiliaus Matulionio mirties 54-osios metinės.

Teofilius Matulionis gimė 1873 m. Baigęs Peterburgo kunigų seminariją, 1900 m. buvo įšventintas kunigu. Dirbo parapijose Latvijos, o vėliau ir Rusijos imperijos sostinėje Peterburge. Valdžią Rusijoje paėmę komunistai, kunigą Matulionį 1923 m. įkalino. Atgavęs laisvę, kun. Matulionis 1929 m. buvo paskirtas tuo metu visą Rusiją apimančios Mogiliavo arkivyskupijos augziliaru ir konsekruotas vyskupu. Tais pačiais metais jį vėl buvo suimtas ir išsiųstas į Solovkų salas. Sovietų išleistas iš lagerio ir perduotas Lietuvai, kurį laiką vyskupas gyveno Kaune, talkino Kauno arkivyskupui. 1943 m. Teofilius Matulionis buvo paskirtas Kaišiadorių vyskupu. 1946 m. vėl buvo sovietų valdžios įkalintas. Į Lietuvą grįžo 1956 m., bet jam nebuvo leista apsigyventi Kaišiadoryse. Vyskupijai jis vadovavo gyvendamas Birštone pas parapijos kleboną. 1959 m. sovietų valdžios sprendimu vyskupas buvo nušalintas nuo pareigų ir prievarta apgyvendintas Šeduvoje. 1962 m. vysk. Teofiliui Matulioniui buvo suteiktas arkivyskupo titulas. 1962 m. rugpjūčio 20 d. arkivyskupas Teofilius Matulionis mirė. Palaidotas Kaišiadorių katedros kriptoje. 1990 m. pradėta jo skelbimo šventuoju byla. Diecezinis jos etapas buvo užbaigtas 2008 m. ir byla perduota į Romą. Kasmet rugpjūčio 20-ąją Kaišiadorių katedroje, kur ilsisi šio Dievo tarno palaikai, rengiamos minėjimo pamaldos. Arkivyskupui Matulioniui kasmet rugpjūčio 20-oji skiriama Pivašiūnų atlaiduose.