Soc. tinklai:

RSS:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:
Vatikano radijas

Pagrindinis puslapis / Popiežius / Kelionės

Popiežius Baku mečetėje: Religijos tetampa taikos aušromis ir keliais į susitaikinimą


Paskutinis popiežiaus kelionės į Kaukazą ir vizito Azerbaidžane įvykis buvo apsilankymas mečetėje sekmadienio pavakare. Naujutėlėje, 2014 m. pabaigoje atidarytoje mečetėje, pavadintoje pirmojo Azerbaidžano prezidento Heidaro Alijevo vardu, popiežių Pranciškų priėmė Kaukazo musulmonų šeichas Alahšukuras Pašazade. Susitikime taip pat dalyvavo Azerbaidžano žydų bendruomenės vadovas ir Baku Ortodoksų vyskupas.

„Būti čia drauge – tai palaiminimas“, - sakė popiežius Pranciškus, dėkodamas Kaukazo musulmonų vadovui už svetingą priėmimą, sveikindamas visus Azerbaidžano musulmonus, o taip pat šalyje gyvenančias žydų ir krikščionių ortodoksų bendruomenes, kurioms mečetėje vykusiame susitikime atstovavo jų vadovai.

„Religijoms skirta labai svarbi užduotis – padėti žmonėms ieškoti gyvenimo prasmės, padėti suprasti, jog neturi būti absoliutinamos nei ribotos žmogaus galimybės, nei šio pasaulio vertybės. Religijos yra pašauktos padėti žmogui suprasti, kad ne jis yra visko centras, bet kad mes esame pašaukti siekti Aukščiausiojo ir tarnauti kitam žmogus, mūsų artimui“.

Pasak popiežiaus, žmogui reikia religijos, kad jis galėtų siekti savo tikslo. Religija tai tarsi širdyje esantis kompasas, padedantis siekti gėrio ir vengti blogio. Šia prasme, religijoms skirtas ugdomasis vaidmuo; jos turi padėti žmogui iškelti paviršių viską kas geriausia glūdi jo viduje. O religiniai vadovai, savo ruožtu, turi rūpintis, kad religijose žmonės rastų autentiškus atsakymus į savo paieškas, ypač šiais laikais, kai daugelis žmonių yra pasimetę dėl dabartinio meto paradoksų. Viena vertus, matome iškerojusį nihilizmą, kuris netiki niekuo kitu, išskurus savo interesus. Antra vertus, vis dažniau matome ir kieta fundamentalizmą, kuris smurtingais žodžiais ir veiksmais siekia primesti radikalizmą, nesuderinamą su gyvojo Dievo garbinimu.

„Religijos padeda atskirti gėrį nuo blogio, padeda siekti gėrio darbais, malda, savo vidaus lavinimu. Religijos yra pašauktos kantriais, mažais, nuolankiais, bet konkrečiais žingsniais ugdyti susitikimo ir taikos kultūrą. Šitaip religijos tarnauja žmonių bendruomenei“.

„Mūsų laikais labiausiai turi rūpėti ne kaip ginti savo interesus, - sakė popiežius, - bet kokias gyvenimo perspektyvas paliksime būsimoms kartoms; mums turi rūpėti, kad pasaulis, kurį mes paliksime, būtų geresnis už tą, kurį mes gavome. Dievas ir istorija mūsų klaus ar aukojomės dėl taikos; jau dabar šito mūsų klausia jaunosios kartos, svajojančios geresnį rytojų“.

„Dabartinių konfliktų naktyje religijos tetampa taikos aušromis, - kalbėjo popiežius, - tetampa sėklomis, žadančiomis atgimimą po griovimų ir mirties, nepavargstančiai skambančiu dialogo aidu, keliais į susitikimą ir susitaikinimą, sugebančiais nuvesti tenai, kur oficialus tarpininkavimas neduoda rezultatų“. (Vatikano radijas)