Soc. tinklai:

RSS:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:
Vatikano radijas

Pagrindinis puslapis / Bažnyčia / Bažnyčia pasaulyje

Artėja maldos už krikščionių vienybę savaitė


Artėja maldos savaitės už krikščionių vienybę, kasmet pradedama sausio 18-ąją ir užbaigiama sausio 25-ąją, kai Bažnyčios liturginis kalendorius mini apaštalo šv. Pauliaus atsivertimo šventę. Šiemet jos tema: „Susitaikinimas. Kristaus meilė mus verčia pasiskubinti“.

Tradicija kasmet kartu melstis už krikščionių vienybę dar palyginti nesena, turi tik kiek daugiau nei šimtą metų. Pirmąją maldos už krikščionių vienybę savaitę 1908 m. sausio 18–25 dienomis Niujorke surengė amerikiečių episkopalų kunigas Paul Wattson. Kitas ekumenizmo pradžiai svarbus įvykis buvo vadinamoji Edinburgo konferencija, į kurią 1910 m. susirinkę anglikonų ir evangelikų atstovai nusprendė tarpusavy derinti evangelizavimo darbą ir melstis už krikščionių vienybę. Katalikų Bažnyčia pirma kartą maldų savaitę už krikščionių vienybę, popiežiaus Benedikto XV paraginta, minėjo 1916 m. Koordinuoti įvairių Bažnyčių maldas už vienybę ir jas rengti tuo pačiu metu pradėta 1935 m. Nuo 1968 m. maldos savaitės turi bendrą temą, kurią kartu suderina Rytų Bažnyčias ir protestantiškas bendruomenes vienijanti Pasaulinė Bažnyčių Taryba ir Popiežiškoji krikščionių vienybės taryba.

2017 m. sausio mėnesį švenčiamai maldos savaitei už krikščionių parinkta tema: „Susitaikinimas. Kristaus meilė mus verčia pasiskubinti“, paimta iš šv. Pauliaus Antrojo laiko korintiečiams 5 skyriaus. Kadangi 2017 m. sukanka 500 metų nuo Liuterio reformacijos judėjimo pradžios, tekstus ekumeninei savaitei parengė Vokietijos krikščionys. Kiekviena ekumeninės savaitės diena turi savo specifinę temą, maldos tekstus ir meditacijas. Visi tekstai remiasi minėtąja šv. Pauliaus laiško dalimi.

Vokietijoje ekumenizmo tradicijos labai tvirtos. Tai lemia visų pirma faktas, kad nuo pat Reformacijos pradžios šalia vieni kitų gyvena katalikai ir protestantai. Šiuo metu Vokietijoje gyvena apie 82 milijonų žmonių, kurių 60 milijonų yra krikščionys. Tarp krikščionių mažesnė pusė priklauso Katalikų Bažnyčiai; didesnė pusę sudaro liuteronai, kitų protestantiškų bendruomenių nariai ir negausūs ortodoksai. Apie 5% Vokietijos gyventojų sudaro  musulmonai. Netikinčiųjų yra apie 20%. (Vatikano radijas)