Soc. tinklai:

RSS:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:
Vatikano radijas

Pagrindinis puslapis / Popiežius / Kelionės

Popiežius padėjo Egiptui atrasti krikščionybę


Po popiežiaus Pranciškaus kelionės į Egiptą, Egipto spauda primą kartą parodė susidomėjimą krikščionybe. Tokį įspūdį susidarė komboniečių misionierius t. Paul Anis, Kaire vadovaujantis tarpreliginio dialogo centrui. Kelionės eigą iš arti stebėjęs kunigas patikino pokalbyje Vatikano radijui, kad ypač antrąją kelionės dieną popiežiaus aukotos Mišios Egipto spaudai buvo didžiausia staigmena: „Wow!, to mes dar nebuvom girdėję“, rašė spauda, pasakojo kunigas. Mišių maldos buvo skaitomos lotyniškai, tačiau jos buvo verčiamos ir visi egiptiečiai suprato, ką sako popiežius.

Popiežiaus Pranciškaus paliudytas žmogiškumas ir broliškumas irgi parodė vaizdą, kuris buvo visai kitoks, nei tas, kuris paprastai matomas, patikino pašnekovas, pasakodamas apie popiežiaus susitikimą pirmąją kelionės dieną su Al-Azharo Didžiuoju imamu, kai neįprastu gestu jis „pramušė“ įprastinio tarpreliginio susitikimo schemą: „Didysis imamas visai nelaukė, kad popiežius jį broliškai apkabintų ir pavadintų „broliu“. Musulmonui tai reiškia ką kitą: kitos religijos brolis iš tikrųjų nėra brolis“.

Kaire veikiančio tarpreliginio instituto vadovas sakė, kad popiežiaus žodžiai buvo nemažiau iškalbūs už jo gestus. Pasak jo, tiek musulmonai, tiek krikščionys suprato popiežiaus žinią kaip svarbią ne tik Egiptui. Egiptas turi tarptautinę atsakomybę, ypač už Artimuosius Rytus. Tai buvo aiškiai pasakyta. Manau, sakė Egipte tarnaujantis misionierius, kad kai kam tas iššūkis kelia nerimą. Popiežius sužadino platesnių akiračių tikrovės suvokimą, kvietė nesureikšminti vidinės tarpusavio įtampos, tiek musulmonų vidiniuose santykiuose, tiek tarp politikos ir religijos. Todėl anot t. Anis, popiežiaus kelionė teigiamai atsilieps taip pat santykiams tarp prezidento Al-Sisi vyriausybės ir Al-Azharo universiteto, kurie ne visuomet buvo paženklinti sklandaus bendradarbiavimo. Tačiau šių institucijų vadovų popiežiaus akivaizdoje pasakytos kalbos liudija, kad jų mintys apie politiką vienodos.

Tai, ką pasakė imamas apie asmens orumą ir teisingumą, jis pasakė pirmą kartą. Jo žinia buvo tokia, kokią skelbia ir popiežius, t.y. apie žmogaus orumą. Tokiu būdu iškelta žmogaus teisių sąvoka virto tiltu. Remiantis šiuo pagrindu, galima žengti pirmyn, o ne vienas kitam prieštarauti, sakė tarpreliginių reikalų žinovas.

Kun. Anis išreiškė viltį, kad Egiptas ir šalies religijų lyderiai kartu prisiims atsakomybę demaskuoti kraštutines tendencijas, kad „būtų parodytas tikras Dievo veidas“. Jis prisiminė popiežiaus Pranciškaus tarptautinėje konferencijoje Kaire pasakytus žodžius: „Dievui nereikia, kad žmonės jį gintų. Jisai yra tas, kuris žmones gina“. Pasak kunigo, būtent šie žodžiai giliai paveikė daugelį musulmonų. Lig šiol valstybės ir religijos santykiuose dėmesys buvo sutelktas į Islamo religijos gynimo klausimą, tačiau dabar Egipto musulmonų daugumos visuomenėje daugelis klausia ir apie krikščionių mažumos gynimą. Kadangi tai sukėlė daug naujų klausimų, žmonėms parūpo daugiau apie tai sužinoti, sakė kombonietis t. Paul Anis.

Panašiai mano kitas Vatikano radijo pašnekovas, egiptietis jėzuitas t. Samir Khalil Samir, islamo tyrinėtojas. Pasak jo, musulmonai jaučiasi užpuolimų suvienyti su krikščionimis. Musulmonai mus palaikė ir daugelis jų dabar sako: „Jūs esate mūsų broliai!“. Tai irgi popiežiaus Pranciškaus kelionės į Egiptą rezultatas“, sakė jėzuitas t. Samir. Pasak jo, krikščionių ir musulmonų instituciniu lygiu vykdomam dialogui lemtinga, kad popiežius Pranciškus visu ryškumu paliudijo savo pasitikėjimą Al-Azharu ir Didžiuoju imamu Al Tayyebu. (Vatikano radijas)