Popiežiaus Pranciškaus trečiadienio katechezė. Kas yra „Dievo tauta“? (+ video)
Šiandien norėčiau trumpai aptarti kitą sąvoką, su kuria Vatikano II Susirinkimas apibrėžė
Bažnyčią – „Dievo tautos“ sąvoką (Lumen gentium, 9). Iškelsiu keletą klausimų, kuriuos
kiekvienas galės apmąstyti, - pradėdamas bendrąją trečiadienio katechezę sakė popiežius
Pranciškus.
Ką reiškia būti „Dievo tauta“? Pirmiausia reiškia, kad Dievas
nėra jokios tautos nuosavybė, nes tai Jis mus kviečia, mus sušaukia, mus pakviečia
tapti Jo tautos dalimi. Šis kvietimas yra skirtas visiems, be išlygų, nes Dievo gailestingumas
nori visų išgelbėjimo. Jėzus nesako apaštalams ir mums sukurti atskiros, elitinės
grupės. Jėzus sako: eikite ir padarykite mano mokiniais visas tautas. Šv. Paulius
tvirtina, kad Dievo tautoje, Bažnyčioje, nebėra „žydo, nei graiko (...), visi yra
viena Kristuje Jėzuje“ (Gal 3,28).
Norėčiau kreiptis, - tęsė popiežius, -
į tuos, kurie jaučiasi toli nuo Dievo ir Bažnyčios, kurie yra abejingi ar nedrąsūs:
Viešpats kviečia ir tave tapti jo tautos dalimi, su didele pagarba ir meile. Jis mus
kviečia tapti dalimi šios tautos, Dievo tautos.
Kaip tampama šios tautos nariais?
Ne per fizinį gimimą, bet per gimimą iš naujo. Jėzus sako Nikodemui, kad reikia gimti
iš aukšto, iš vandens ir Šventosios Dvasios, kad patektum į Dangaus karalystę. Per
krikštą esame įvedami į šią tautą, per tikėjimą į Kristų, Dievo dovaną, kuri turi
būti maitinama ir auginama per visą mūsų gyvenimą. Klauskime savęs: kaip, gavęs krikštą,
galiu auginti savo tikėjimą?
Kitas klausimas. Koks yra Dievo tautos įstatymas?
Tai meilės įstatymas, meilės Dievui ir savo artimui pagal naująjį įsakymą, kurį mums
paliko Viešpats. Meilė, kuri nėra sterilus sentimentalizmas ar kažkas neapibrėžto,
tačiau yra pripažinimas Dievo, kaip vienintelio gyvenimo Viešpaties ir kito priėmimas
kaip tikro brolio, įveikiant pasidalijimus, varžytines, nesupratimus, egoizmus; šie
du dalykai eina kartu.
Toli dar turime nueiti, kad konkrečiai išgyventume
šį naują įstatymą. Kai skaitome laikraščius ar žiūrime televizorių, matome tiek karų
tarp krikščionių, kaip tai įmanoma? Tiek karų Dievo tautos viduje! Kvartaluose, darbo
vietose tiek karų dėl pavydo. Kiek karų taip pat šeimų viduje! Turime prašyti Viešpaties,
kad Viešpats mums padėtų gerai suprasti meilės įsakymą. Kaip gražu yra mylėti vienas
kitą, kaip tikriems broliams.
Padarykime šiandien vieną dalyką, - pakvietė
Šventasis Tėvas. – Visi turime simpatijų ir ne. Gal kai kurie iš mūsų yra šiek tiek
supykę ant kito. Pasakykime Viešpačiui: „Viešpatie, esu supykęs ant jo ar jos, meldžiu
tavęs už jį ar ją“. Melstis už tuos, ant kurių esame supykę yra didelis žingsnis meilės
įstatyme. Padarykime tai šiandien!
Kokią misiją turi Dievo tauta? Nešti pasauliui
Dievo viltį ir išgelbėjimą: būti Dievo, visus kviečiančiu draugauti su Juo, meilės
ženklu. Būti raugu, kuris suraugina visą tešlą, druska, kuri suteikia skonį ir saugo
nuo gedimo, būti šviesa, kuri apšviečia. Aplink mus, pakanka atsiversti laikraštį,
matome blogio buvimą, velnias veikia. Tačiau norėčiau garsiai pasakyti: Dievas yra
stipresnis!
Ar jūs tikite tuo: Dievas yra stipresnis? – klausė popiežius ir
tęsė: - Pasakykime tai kartu: Dievas yra stipresnis! Ir žinote kodėl yra stipriausias?
Nes yra Viešpats, vienintelis Viešpats. Norėčiau pridurti, kad kartais tamsi tikrovė,
pažymėta blogio, gali pasikeisti, jei mes nešime Evangelijos šviesą, pirmiausia savo
gyvenime. Galvokime apie Olimpinį stadioną Romoje ar šv. Lauryno Buenos Airėse: jei
tamsią naktį vienas žmogus uždega šviesą, ji vos regima. Tačiau jei virš 70 000 žiūrovų
uždegs savo šviesą, stadionas nušvis. Tegu mūsų gyvenimas būna Kristaus šviesa, kartu
apšvieskime visą tikrovę.
Koks yra Dievo tautos tikslas? Tikslas yra Dievo
karalystė, kuri buvo pradėta paties Dievo ir kuri turi būti išplėsta iki išsipildymo,
iki Kristaus pasirodymo. Tikslas yra pilna vienybė su Viešpačiu, šeimyniškumas su
Viešpačiu, įžengimas į jo dieviškąjį gyvenimą, kuriame išgyvensime jo begalinės meilės
džiaugsmą, pilną džiaugsmą.
Bažnyčia, - baigdamas katechezę pakartojo popiežius
Pranciškus, - turi būti Dievo gailestingumo ir vilties vieta, kurioje kiekvienas jaustųsi
mylimas, priimtas, padrąsintas gyventi gerą evangelinį gyvenimą. Kad taip būtų, Bažnyčia
turi būti atviromis durimis, kad visi galėtų įeiti. Ir mes turime išeiti iš šių durų
ir skelbti Evangeliją. (Vatikano radijas)