Arkivyskupas Chullikatt JTO kalbėjo apie situaciją Artimuosiuose Rytuose ir apie nusiginklavimą

Šiomis dienomis nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas Jungtinių Tautų Organizacijoje Niujorke arkivyskupas Francis Chullikatt dalyvavo dviejose diskusijose, JT Saugumo tarybos diskusijoje apie situaciją Artimuosiuose Rytuose ir generalinės asamblėjos diskusijoje apie nusiginklavimą.

Kalbėdamas apie taikos Artimuosiuose Rytuose ieškojimą, kuriam Šventasis Sostas kvietė jau daugybę kartų, arkivyskupas Chullikatt pakartojo, kad tikros ir ilgalaikės taikos prielaida yra pagarba asmens centriškumui ir orumui, nepriklausomai nuo kilmės ir įsitikinimų, ir nenuilstantis visos visuomenės bendrojo gėrio siekimas, atsižvelgiant į regioninį ir tarptautinį kontekstą.

Izraelio ir Palestinos taikos problema yra XX amžiaus palikimas. Abi pusės iškentė daug kančių, kurių pirmosios aukos buvo civiliai. Kiekvienais metais tarptautinė bendruomenė dovanoja fondų pabėgėlių išlaikymui. Tačiau tokia padėtis negali tęstis iki begalybės. Reikia politinės išeities, kuri tuo pat metu išlaikymo fondus paverstų vystymosi fondais.

Šventojo Sosto diplomatas taip pat kalbėjo apie sirų pabėgėlius: keturis milijonus Sirijos viduje ir virš dviejų milijonų už Sirijos sienų. Tris ketvirtadalius pabėgėlių sudaro moterys ir vaikai. Pabėgėlių išlaikymo naštą neša aplinkinės šalys, krizė Sirijoje destabilizuoja visą regioną. Humanitarinė situacija yra dramatiška, žmonės miršta badu, daugybei trūksta pamatinių gyvenimo reikmenų. Šiame kontekste katalikų Bažnyčia aktyviai teikia pagalbą žmonėms, nepriklausomai nuo jų religinių įsitikinimų ir etninės priklausomybės. Ir čia Šventasis Sostas primygtinai ragina rasti taikų politinį sprendimą, nes prievarta gimdys naują prievartą.

Galiausiai arkivyskupas Chullikatt atkreipė dėmesį į krikščionių, kurie čia gyvena šimtmečius, tūkstantmečius, likimą Artimuosiuose Rytuose. Jie yra regiono valstybių piliečiai, trokštantys ir toliau būti savo visuomenių ir kultūrų dalimi. Tačiau dabar jie tapo ekstremistų ir reakcionierių taikiniu. Yra nepriimtina, kad Artimųjų Rytų valstybių krikščionys išgyventų tą patį, ką ir Irako krikščionys, iš kurių beveik trys ketvirtadaliai paliko šalį.

Taikos skleidimas yra Jungtinių Tautų egzistavimo motyvas, pabrėžė arkivyskupas Chullikatt kviesdamas tarptautinę bendruomenę padėti Artimiesiems Rytams pasiekti taikos svajonę.

*

Kitame pasisakyme apie nusiginklavimo problemas, nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas pabrėžė, kad cheminio ginklo panaudojimas Sirijoje sužadino valstybių norą atsikratyti šios grėsmės, taip pat ir kitų masinių naikinimo ginklų keliamos grėsmės. Tai buvo labai aišku rugsėjo 26 dienos JT aukšto lygio susitikime apie branduolinį nusiginklavimą, kai tokie prašymai sklido iš viso pasaulio.

Iš kitos pusės, yra liūdnai ironiška, kai valstybės garsiai pasmerkia cheminius ginklus, tačiau tyli apie savo branduolinius arsenalus. Tarptautinė bendruomenė turi vieningai siekti uždrausti visus masinio naikinimo ginklus.

Jei pasaulio karinės išlaidos būtų sumažintos ir fondai būtų skirti vystymuisi, mūsų lauktų geresnis pasaulis, kalbėjo arkivyskupas Chullikatt, ragindamas atsikratyti militaristinio mentaliteto ir koncentruotis į ilgalaikius žmonių šeimos poreikius.

Kalbėdamas apie saugumą globalizacijos laikais, jis pabrėžė, kad iliuziška manyti, kad nuosavas saugumas gali būti užtikrintas be kitų saugumo. Nacionalinis saugumas vis labiau siejasi su tarptautiniu saugumu. Ir tikras saugumas negali būti užtikrintas vien karinėmis priemonėmis ar didinant karines išlaidas. Taika ir saugumas yra nuolatinė kūryba, kurios pamatai susidaro iš žmogaus teisių, teisėtumo, ekonominių ir socialinių sąlygų, sveikos aplinkos, pasitikėjimo, pagarbos, dialogo. (Vatikano radijas)