Popiežiaus homilija Mišiose už mirusius vyskupus ir kardinolus: visos jų dienos yra
Dievo rankose (+video)
Pirmadienio ryte popiežius Pranciškus, tarsi pratęsdamas Visų mirusių paminėjimą,
aukojo šventąsias Mišias už kardinolus ir vyskupus, kurie mirė per pastaruosius metus.
„Ir
aš esu tikras, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaikštystės, nei
dabartis, nei ateitis, nei galybės, nei aukštumos, nei gelmės, nei jokie kiti kūriniai
negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės, kuri yra mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje“,
skaitinio iš apaštalo Pauliaus laiško Romiečiams žodžius pakartojo Šventasis Tėvas.
Apaštalas
Dievo meilę pristato kaip giliausią, neįveikiamą krikščioniško pasitikėjimo ir vilties
motyvą. Jis išvardija priešiškas ir paslaptingas jėgas, kurios gali kėsintis į tikėjimo
kelią. Tačiau užtikrintai tvirtina, kad net jei visa mūsų egzistenciją būtų apsupta
grėsmių, niekas negali atskirti mūsų nuo meilės, kurią Jėzus mums pelnė save dovanodamas,
- kalbėjo popiežius. – Taip pat ir demoniškos galios, priešiškos žmogui, bejėgiškai
sustoja prieš intymų meilės ryšį tarp Jėzaus ir to, kuris jį priima tikėjime. Ši ištikima
meilė, kurią Dievas duoda kiekvienam iš mūsų, padeda su ramybe ir jėga eiti kiekvienos
dienos keliu, kartais greitai, kartais lėtai ir sunkiai.
Tik žmogaus nuodėmė
gali nutraukti (meilės) ryšį, bet ir šiuo atveju Dievas jo visada ieškos, padės atstatyti
vienybę su juo, kuri tęsiasi ir po mirties, dar daugiau, pasiekia savo viršūnę po
galutinio susitikimo su Tėvu. Toks įsitikinimas suteikia naują ir pilną prasmę žemiškajam
gyvenimui ir mus atveria gyvenimo po mirties vilčiai.
Kiekvieną kartą, - sakė
Šventasis Tėvas, - kai atsiduriame prieš brangaus, mums pažįstamo žmogaus mirtį, mumyse
kyla klausimas: kas liks iš jo gyvenimo, iš jo darbo, iš jo tarnystės Bažnyčiai? Mums
atsako Išminties knyga: jis yra Dievo rankose! Ranka yra svetingumo ir priėmimo simbolis,
asmeninio pagarbos ir ištikimybės santykio ženklas: todėl paspaudžiame ranką. Ir dabar
šie uolūs ganytojai, kurie atidavė savo gyvenimą tarnavimui Dievui ir broliams, yra
Dievo rankose. Viskas, kas jiems priklausė yra gerai saugoma ir mirtis to nesugadins.
Dievo rankose yra visos jų dienos, pripildytos džiaugsmo ar kentėjimo, vilties ir
nuovargio, ištikimybės Evangelijai ir aistros dvasiniam ir materialiam jiems patikėtos
kaimenės išgelbėjimui.
Taip pat ir mūsų nuodėmės yra Dievo rankose: tos rankos
yra gailestingos, jos yra pervertos meile. Jėzus norėjo savo rankose išsaugoti žaizdas,
kad leistų mums pajusti Jo gailestingumą. Ši tikrovė, pilna vilties, yra galutinio
prisikėlimo, amžinojo gyvenimo perspektyva, kuriai yra paskirti „teisieji“, priėmę
Dievo Žodį, paklusnūs jo Dvasiai.
Prisimename mūsų mirusius brolius kardinolus
ir vyskupus; savo pašaukimui ir tarnavimui Bažnyčiai atsidėjusius žmones, mylėjusius
ją taip, kaip mylima nuotaka. Maldoje juos patikime Dievo gailestingumui, Dievo Motinos
ir šv. Juozapo užtarimui, kad būtų priimti šviesos ir taikos karalystėn, kurioje amžinai
gyvena teisieji ir tie, kurie ištikimai liudijo Evangeliją. Melskimės ir mus pačius,
kad Viešpats mus paruoštų tam susitikimui. Nežinome datos, tačiau susitikimas įvyks,
- užbaigdamas savo homiliją meldė popiežius Pranciškus. (Vatikano radijas)