Pristatyta popiežiaus Pranciškaus žinia Gavėniai. „Būdamas turtingas, tapo vargdieniu, kad taptume turtingi per jo neturtą“ (plg. 2 Kor 8,9)

Antradienio rytą Šventojo Sosto Spaudos salėje buvo pristatyta popiežiaus Pranciškaus žinia šių metų Gavėnios proga. Šiemet Gavėnios laikotarpis prasideda kovo 5 d. Popiežius Pranciškus dokumentą pasirašė jau praėjusių metų gruodžio 26 d., minint pirmąjį kankinį diakoną šv. Steponą.

Šiemetinės Gavėnios proga skelbiamoje žinioje popiežius Pranciškus komentuoja apaštalo šv. Pauliaus Antrojo laiško korintiečiams žodžius: „Jūs gi pažįstate mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus malonę ir žinote, jog jis, būdamas turtingas, dėl jūsų tapo vargdieniu, kad jūs taptumėte turtingi per jo neturtą“ (8,9). Šiais žodžiais Paulius ragino Korinto bendruomenę dosniai paremti Jeruzalėje gyvenančius tikėjimo brolius. Ką šitie šv. Pauliaus žodžiai reiškia mums, dabartiniams krikščionims? Kaip mes suprantame kvietimą būti neturtingais?

Šie žodžiai,- rašo popiežius Pranciškus, - mums visų pirma byloja apie Dievo stilių. Dievas neapsireiškia kaip pasaulio galiūnas ar turtuolis. Jėzus mums apsireiškia neturte ir silpnume. Tačiau Jėzaus netapo vargdieniu, kad išaukštintų patį neturtą. Apaštalas Paulius aiškiai sako, kad Jėzaus tapimo vargdieniu tikslas yra mūsų praturtinimas. Jis tapo vargdieniu, kad mes taptume turtingi per jo neturtą. Tai ne žodžių žaidimas, bet Dievo logikos sintezė, - sako popiežius Pranciškus. Tai meilės logika, Įsikūnijimo ir Kryžiaus logika. Dievas išganymo nenumetė mums iš dangaus, kaip tiek, kurie dalija išmaldą. Kai Jėzus įbrido į Jordano upę leido ir kad Jonas jį pakrikštytų, jis tai padarė ne dėl to, kad jam būtų reikėję atsiversti, bet dėl to, kad jis norėjo būti su žmonėmis, kuriems reikia atleidimo, su mumis, nusidėjėliais, ir mūsų nuodėmes jis užsikrovė sau ant pečių. Tokį kelią pasirinko Jėzus, kad mus išvaduotų iš mūsų vargo ir skurdo.

Kas yra tas Jėzaus neturtas, kurio dėka mes esame turtingi? Pasak popiežiaus Pranciškaus, tai pirmiausia būdas, kuriuo jis mums liudija savo meilę, jo buvimas Geruoju Samariečiu, kuris pasilenkia prie sužeisto, pakelėje palikto žmogaus. Priminęs prancūzų rašytojo Leono Bloy mintį, kad žmogus liūdi dėl to, kad jis nėra šventas, Popiežius sako, jog panašiai ir tikrą žmonių skurdą matome tuomet kai jie negyvena kaip Dievo vaikai ir Kristaus broliai.

Galime pagalvoti, kad skurdo „kelias“ tai Jėzaus kelias, o mes, dabar gyvenantys, galime išspręsti skurdo problemą naudodami atsitinkamas žmogiškąsias priemones. Tačiau taip nėra, - rašo Šventasis Tėvas. Kiekvienoje epochoje ir kiekvienoje vietoje Dievas ir toliau gelbėja žmones „per Kristaus neturtą“.

Sekdami savo Mokytojo pavyzdžiu, mes, krikščionys, esame pašaukti matyti mūsų brolių skurdą, prie jo prisiliesti, stengtis, kad jo mažėtų. Skurdas tai ne tas pat kaip neturtas. Skurdas tai neturtas be pasitikėjimo, be solidarumo ir be vilties. Yra trys skurdo rūšys – materialinis, moralinis ir dvasinis. Materialinį skurdą kenčia tie žmonės, kuriems paneigtos pagrindinės jų teisės, kurie neturi maisto, vandens, higienos sąlygų, darbo, pažangos ir kultūrinio augimo galimybių. Į šį skurdą Bažnyčia reaguoja savąja diakonijos tarnyste. Vargšuose mes matome Kristaus veidą. Mylėdami vargšus ir padėdami jiems, mes tarnaujame Kristui. Ne mažesnį susirūpinimą kelia ir moralinis skurdas, tai yra vergavimas blogiems įpročiams ir nuodėmei. Kiek daug šeimų, - rašo Popiežius, - kenčia dėl jų narių, dažnai jaunų žmonių, alkoholizmo, narkomanijos, priklausomybės nuo azartinių žaidimų ar pornografijos. Kiek daug žmonių, pametusių kelią ir praradusių viltį! Su šia skurdo forma susijęs ir dvasinis skurdas, kuris mus slegia kai nutolstame nuo Dievo ir atmetame jo meilę. Kai manome, kad mums nereikia Dievo, kuris Kristuje mus tiesia ranką, kai galvojame, kad pats esame pakankamai savarankiški, mes pasukame pralaimėjimo keliu.

Evangelija yra tikras priešnuodis dvasiniam skurdui. Krikščionis yra pašauktas visur skelbti išvaduojančią žinią, kad įmanoma sulaukti atleidimo už padarytą blogį, kad Dievas didesnis už mūsų nuodėmes, kad jis mus myli neatlyginamai ir visada, kad mes esame sukurti bendrystei ir amžinam gyvenimui. Viešpats mus kviečia džiugiai skelbti šią gailestingumo ir vilties žinią. Broliai ir seserys, - sako popiežius Pranciškus dokumento pabaigoje, - šiuo Gavėnios metu visa Bažnyčia visiems ką slegia materialinis, moralinis ir dvasinis skurdas rūpestingai teskelbia Evangelijos žinią, kad gailestingasis Tėvas visus myli ir kad Jėzuje Kristuje jis nori apkabinti kiekvieną žmogų. (Vatikano radijas)