Vietname paleistas seniausias politinis kalinys: grandinė buvo mano Rožinis, kurio
prižiūrėtojai negalėjo atimti
Kovo 21 dieną, po 37 metų įkalinimo, buvo paleistas seniausias Vietnamo politinis
kalinys Nguyên Huu Câu. Jau sekmadienį, kovo 30 dieną, jis dalyvavo taikos ir teisingumo
intencija aukotose šventosiose Mišiose Hošimino mieste, Dievo Motinos, Nuolatinės
Pagalbos bažnyčioje. Čia jis iš tiesų perdavė nepaprastą liudijimą apie savo kelią
į tikėjimą.
Šio buvusio pietų Vietnamo kariuomenės kapitono likimas buvo toks
pat, kaip ir kitų šimtų tūkstančių karių ar valstybės tarnautojų: pasibaigus karui,
kurį laimėjo šiandien valdantis komunistinis režimas, 1975 metais jis buvo pasiųstas
į prievartinio darbo stovyklą, kad būtų „perauklėtas“. 1980 metais buvo paleistas,
bet nepraėjus nei porai metų vėl buvo ten sugrąžintas – už tai, kad sukūrė dainelę,
kuri buvo įvertinta kaip „antivyriausybinė“ ir kad pašiepė vietinius valdžios kadrus.
Šį kartą jis buvo nuteistas mirties bausme, kuri vis dėlto buvo vėliau pakeista į
įkalinimą iki gyvos galvos stovykloje Z30A, Dong Nai provincijoje.
Čia jis
sutiko jėzuitą Nguyên Công Doan, buvusį Vietnamo jėzuitų provinciolą, kuris buvo nuteistas
1983 metais. Po pokalbių ir dvasinio pasiruošimo 1986 metais iš jo gavo krikštą, Velykų
dieną, priimdamas Jono Krikštytojo vardą.
Po dešimtmečių įkalinimo Vietnamo
valdžia priėmė kalinio anūkės prašymą suteikti malonę jos seneliui – šiandien jau
beveik septyniasdešimtmečiui, gerokai apkurtusiam, menkai matančiam. Vienas iš pirmųjų
jo veiksmų laisvėje buvo apsilankymas Hošimino redemptoristų parapijoje ir savosios
istorijos papasakojimas.
Šventosiose Mišiose Nguyên Huu Câu liudijo apie savo
vidinį virsmą: kaip neapykanta ir baimė palengva virto ramybe ir meile artimui. Pasak
jo, jis nejaučia jokio pykčio ar agresijos prieš tuos, kurie jį pasmerkė ir įkalino,
jis yra vidujai laisvas žmogus, dėkojantis Dievui.
Tai būtų buvę neįmanoma
be nuolatinės maldos ir nuolatinio gilinimosi į Dievo slėpinius. Tačiau kaip tai padaryt
be Biblijos, be jokių kitų knygų? Čia pravertė jėzuito, šiandien reziduojančio Jeruzalėje
ir vadovaujančio Popiežiškajam bibliniam institutui, pamokos apie Rožinį – kaip apie
katechezės būdą ir apie maldos metodą.
Pirmasis jo Rožinis, pasakojo Nguyên
Huu Câu, buvo grandinė, kuriomis kaliniai būdavo surakinami, kad nepabėgtų. Viena
grandinės grandis atitiko vieną Rožinio rutuliuką. Jo grandinė turėjo 90 grandžių,
Rožinio maldai pakako 50-ies: jų sukalbėdavo keletą per dieną. Tai buvo toks – labai
asmeninis ir labai tvirtas - Rožančius, kurio kalėjimo sargai negalėjo atimti. (Vatikano
radijas)