Šventoji Dvasia veda Bažnyčią ir leidžia įveikti visas kliūtis (+video)

Kas mes tokie, kad užtrenktume duris Šv. Dvasios veikimui?! - klausė popiežius Pranciškus pirmadienio ryto Mišiose šv. Mortos koplyčioje, kalbėdamas apie pirmųjų pagonių atsivertimą. Šventasis Tėvas kvietė būti nuolankiems Šventosios Dvasios veikimui: tai Šventoji Dvasia, kuri leidžia įveikti kliūtis ir žengti toliau.

Šventoji Dvasia pučia kur nori, tačiau dažna pagunda yra užkirsti Jai kelią, nukreipiant ne vienur, o kitur. Tokia pagunda egzistavo jau krikščionybės pačioje pradžioje. Apie tai pasakojo šios dienos liturgijos skaitinys iš Apaštalų Darbų apie Simono Petro išgyvenimą. Viena pagonių bendruomenė priėmė Evangelijos skelbimą ir Petras liudija, kaip Šventoji Dvasia nužengė ant jų. Iš pradžių Petras išlaiko distanciją šios bendruomenės atžvilgiu, vengdamas „susitepti“, paskui jis patiria Jeruzalės krikščionių patyčias dėl to, kad „susitepė“ valgydamas su neapipjaustytaisiais. Dar daugiau: jis juos net pakrikštijo.

Nebuvo galima numatyti tokios situacijos, sakė popiežius, tačiau, klausė jis, kas būtų jeigu rytoj atvyktų marsiečių žygeiviai ir, pavyzdžiui, keli jų prisistatytų mums. Taip, marsiečiai, tie žalieji vyrukai su ilgomis nosimis ir didelėmis ausimis, kaip kad paveiksluose juos pavaizduoja vaikai, ir tarkim, vienas jų paprašo „Noriu būti pakrikštytas!“ Kas tada įvyktų?

Šv. Petras suprato klydęs kai per regėjimą suvokė esminę tiesą, jog tai, ką Dievas nuskaistino, jau niekas negali daugiau laikyti „neskaisčiu“. Popiežius tęsė, kad Petras ramina minią paaiškindamas: „Jei Dievas jiems suteikė tą pačią malonę, kaip mums todėl, kad įtikėjo Viešpatį Jėzų Kristų, kas gi aš toks, kad mėginčiau trukdyti Dievui?!“

Kai Viešpats mums parodo kelią, kas gi mes tokie, kad sakytume: „Ne, Viešpatie, šitaip neatsargu! Ne, darykime kitaip...“ Tuo metu atvykęs į Antiochiją, kuri buvo pirmoji Bažnyčioje vyskupija, Petras taip nutarė: kas gi aš toks, kad mėginčiau trukdyti? Tai labai tinka vyskupams, kunigams ir visiems krikščionims: kas gi mes, kad užtrenktume duris? Tiek senovės laikais, tiek dabar Bažnyčioje yra tokia „ostiarijaus“ tarnystė. Ką darydavo ostiarijus? Jis atverdavo duris, priimdavo svečius, praleisdavo žmones. Tačiau tai niekuomet nebuvo tarnystė durims uždaryti priešais nosį, niekuomet! - pridūrė popiežius Pranciškus.

Taip pat šiandien Dievas yra pavedęs Bažnyčios vadovavimą Šventajai Dvasiai. Šventoji Dvasia, Jėzaus žodžiais, yra toji, kuri išmokys visko ir padarys, kad prisimintume tą, ką Jėzus mus išmokė.

Šventoji Dvasia yra gyvojo Dievo buvimas Bažnyčioje. Ji leidžia Bažnyčiai gyvuoti ir veikti; leidžia įveikti kliūtis ir žengti dar toliau. Šventoji Dvasia vadovauja Bažnyčiai savo dovanomis. Neįmanoma suprasti Jėzaus Bažnyčios be Šventosios Dvasios, kurią Viešpats kaip tik dėl to ir siunčia. Ir Ji leidžia daryti nenumatomus apsisprendimus, visai nenumatomus. Pagal šv. Joną XXIII, tai Šventoji Dvasia, kuri atnaujina Bažnyčią: Ji tikrai ją atnaujina ir leidžia žengti pirmyn. Todėl mes, krikščionys, turime prašyti Viešpatį suteikti malonę, kad būtume paklusniais Šventajai Dvasiai, kuri mums kalba nuoširdžiai, dabartinio gyvenimo aplinkybėmis, bažnytiniame gyvenime, krikščioniškose bendruomenėse, visuomet. (Vatikano radijas)