Romos vyskupo Pranciškaus pastoracinis vizitas Cassano vyskupijoje (Pietų Italija)

Šventasis Tėvas Pranciškus šeštadienį lankėsi pietų Italijoje, Kalabrijos regiono Cassano vyskupijoje. Vienos dienos pastoracinė kelionė prasidėjo anksti iš ryto ir baigėsi tos pačios dienos pavakare. Kelionėje Romos vyskupą lydėjo Cassano vyskupas Nunzio Galantino, kuris yra naujasis Italijos vyskupų konferencijos generalinis sekretorius. Popiežius visą savo dėmesį paskyrė dvasinių ir egzistencinių pakraščių varguoliams ir darbuotojams, drauge kvietė kovoti su mafija, pažymėdamas, kad mafijozai nėra bendrystėje su Dievu: jie – ekskomunikuoti!

Pirmoji pastoracinės kelionės stotis buvo gerokai už Cassano miesto esančiame kalėjime.

Popiežius Pranciškus Castrovilario kalėjime: „Kad daugiau nebūtų 'ndranghetos aukų“

„Per dažnai nuosprendžio vykdymas tampa tik bausmės ir socialinio atsako įrankiu, savo ruožtu žalingu individui ir visuomenei“, - sakė popiežius Pranciškus, kreipdamasis į sulaikytuosius, jų artimuosius ir įkalinimo įstaigos personalo darbuotojus Castrovilario kalėjime. Šis apsilankymas buvo vienas pirmųjų šeštadienį vykusio popiežiaus pastoracinio vizito Kalabrijos regione etapų.

Popiežius kalbėjosi su Castrovilario kalėjime už dalyvavimą mafijos veikloje kalinčiais Cocò Campolongo močiutėmis ir tėvu. Vykstant karui tarp klanų, trijų metų berniukas Cocò šių metų pradžioje buvo nužudytas ir sudegintas kartu su seneliu bei jo sugyventine mafijos surengtoje pasaloje Cassano miestelyje. Kalabrijoje veikia viena galingiausių ir negailestingiausių Italijos organizuotų nusikaltėlių grupuotė „'ndrangheta“. “Kad daugiau nebūtų 'ndranghetos aukų. Kad daugiau niekada nenutiktų taip, jog vaikas patirtų tokias kančias”, - sakė popiežius, pridurdamas: - „nuolat už jį meldžiuosi, nenusiminkite”. Pasak popiežių lydėjusio vietos vyskupo Nunzio Galantino, labiausiai jaudinantis susitikimo aspektas – kad Pranciškus pasveikino moteris, kurios susigraudinusios verkė, kiekvieną jų apkabindamas ir pabučiuodamas į skruostą. Tame pačiame kalėjime kali ir Dudu Nelus, 27-erių metų rumunas, apkaltintas neseniai įvykdytu kunigo Lazzaro nužudymu.

Kreipdamasis į bausmę atliekančius asmenis popiežius išreiškė savo ir Bažnyčios artumą kiekvienam vyrui ir moteriai, kurie yra kalėjime bet kurioje pasaulio dalyje, cituodamas Kristaus žodžius: „Buvau kalinys – atėjote pas mane“ (Mt 25,36). Popiežius pabrėžė kaip svarbu gerbti pamatines žmogaus teises, tai galioja ir kalbant apie bausmės sąlygas. Šis baudžiamosios teisės aspektas yra išties esminis, jam visada reikia skirti didelį dėmesį. Tačiau tokio požiūrio nepakanka, jį turi lydėti konkrečių institucijų įsipareigojimai atlikusius bausmę asmenis efektyviai integruoti į visuomenę. „Per dažnai nuosprendžio vykdymas tampa tik bausmės ir socialinio atsako įrankiu, savo ruožtu žalingu individui ir visuomenei“, - sakė popiežius, tęsdamas: - „Viešpats moko, kaip grįžti: paima mus už rankos ir parlydi į socialinę bendruomenę“. Šventasis Tėvas pridūrė, kad Dievas niekada nepasmerkia, ne tik atleidžia, bet ir palydi. „Mes esame trapūs ir turime grįžti prie išpažinties, visi, bet jis niekada nepavargsta, atleidžia, padeda visiems. Linkiu, kad šis sulaikymo laikas nebūtų prarastas laikas, tačiau vertingas, kad jo metu prašytumėte ir gautumėte šią Dievo malonę. Taip tapsite ne tik patys geresni, tačiau ir bendruomenė, nes tiek geri, tiek blogi mūsų veiksmai daro įtaką kitiems ir visai žmonių šeimai“.

Baigdamas popiežius pridūrė: „Melskitės už mane, nes ir aš suklystu ir turiu atgailauti”.

Pranciškus kunigams: apie kunigo grožį ir apie brolybės grožį

Šeštadienio vidudienį Pranciškus Cassano katedroje susitiko su vyskupijos kunigais, su tais, kurie neša parapijinio darbo svorį kasdienybėje. Savo kalboje Šventasis Tėvas paprastais žodžiais kalbėjo apie buvimo kunigu grožį ir apie brolystės, bendrystės grožį.

Džiaugsmas būti kunigu yra susijęs su nuostaba būti pakviestam ir būti kviečiamam Viešpaties Jėzaus; sekti Juo, būti su Juo, nešti kitiems Jo žodį, jo atleidimą. Kai mes, kunigai, sustojame prieš tabernakulį, sekundei, tyloje, pajaučiame vėl Jėzaus žvilgsnį, kuris mus atnaujina, atgaivina, - sakė Pranciškus ir tęsė: - žinoma, nėra lengva kartais likti prie Viešpaties, nes esame labai užsiėmę... Kartais nelengva todėl, kad Jėzaus žvilgsnis mus neramina, jaučiamės nejaukiai. Bet tai yra į gera. Maldos tyloje Jėzus mums leidžia matyti ar esame geri darbininkai, o gal tapome „tarnautojais“; ar esame atviri kanalai, per kuriuos teka jo meilė ir malonė, ar, priešingai, centre pastatėme save pačius, tarsi ekranus, nebepadėdami susitikimui su Viešpačiu.

Kalbant apie brolybės grožį, Pranciškus pabrėžė, kad Kristumi yra sekama ne pavieniui, bet kartu, nepaisant didelės dovanų ir asmenybių įvairovės – tai tik turtina kunigystę. Tačiau brolybės išgyvenimas nėra paprastas ir savaime suprantamas. Taip pat ir kunigai panyra į šiandieninę individualizmo kultūrą, kuri išaukština „aš“ iki pat stabmeldystės. Ji taip pat lemia individualizmą sielovadoje. Turime į tai reaguoti su brolybės pasirinkimu: sąmoningu pasirinkimu, nelaukiant atsitiktinių ar palankių sąlygų. Šis pasirinkimas atitinka pačią dovaną, kurią gavo kunigai: bendrystę aplink Kristų kunigystėje, kartu su vyskupu. Tai reikia išgyventi su paprastumu, apaštališkai ir misionieriškai. Kai Jėzus sako, kad „iš to visi žinos, kad esate mano mokiniai: jei mylėsite vieni kitus“, tai jis sako visiems, bet pirmiausia Dvylikai.

Galiausiai Šventasis Tėvas paragino rūpintis šeimomis, darbuotis dėl šeimos. Tai darbas, kurį Viešpats prašo atlikti šiandien, laiku, kuris yra sunkus šeimai, kaip institucijai, ir šeimoms, dėl krizės. Bet būtent sunkiu metu Dievas leidžia pajusti Jo artumą, o kunigai turi tame tarpininkauti ir liudyti, - savo kalbos pabaigoje pabrėžė Pranciškus.

Šventasis Tėvas su vyskupijos kunigais susitiko katedroje priešpiet, paskui nuvyko į kunigų seminariją pietums, prie bendro stalo su vyskupijos varguoliais, kuriuos pastoviai šelpia diecezijos „Caritas“ ir su priklausomybės ligų reabilitacinės bendruomenės Saman pacientais ir darbuotojais. Pastaroji institucija, kuri Cassano miesto ir vyskupijos teritorijoje darbuojasi jau daugiau kaip tris dešimtmečius, įsikūrusi patalpose, konfiskuotose iš regioninės nusikalstamos organizacijos „’ndrangheta“. Papietavęs Šventasis Tėvas Pranciškus tęsė kelionę Cassano mieste: aplankė senelius prieglaudos namuose „Casa Serena Santa Maria di Loreto“.

Paskutinioji pastoracinio vizito stotis buvo Cassano pajūrio vietovėje Sibari, kur Popiežius aukojo Devintinių iškilmės Šventąsias Mišias. Jos buvo kelionės į Cassano vyskupiją kulminacinis įvykis, po kurio Šventasis Tėvas atsisveikino su Cassanu ir išskirdo atgal į Romą.

Popiežiaus Mišios: Atsispirti blogiui, neteisingumui, smurtui gėriu, tiesa ir grožiu

Mišių metu popiežius pasakė homiliją, skirtą Devintinių iškilmei: „Adoruoti Eucharistinį Jėzų ir eiti drauge su Juo yra du neatskiriami Devintinių iškilmės aspektai, krikščionių tautai paliekantys amžinus pėdsakus: tai tauta, kuri adoruoja Dievą ir eina su Juo.

Mes, krikščionys, nenorime adoruoti nieko kito šiame pasaulyje, kaip tik Jėzų Kristų, kuris yra Švenčiausioje Eucharistijoje, sakė popiežius ir kartu atkreipė dėmesį, jog ’ndrangheta, mafija, kaip tik ir yra blogio adoravimas ir bendro gėrio paniekinimas: su šiuo blogiu reikia kovoti, reikia jį atstumti, reikia pasakyti jam „Ne!“. Tie, kurie savo gyvenime žengia šiuo blogio keliu, t.y. mafijozai, nėra bendrystėje su Dievu: jie – ekskomunikuoti!

Galbūt mes kartais ne iki galo suvokiame, ką tai reiškia, kokias pasekmes sukelia arba turėtų sukelti mūsų tikėjimui. Šiandien prašykime Viešpatį, kad mus apšviestų, atverstų mus taip, kad tikrai adoruotume tik Jį ir atsisakytume blogio visuose jo pavidaluose.

Mūsų tikėjimas tikruoju Jėzaus Kristaus, tikro Dievo ir tikro Žmogaus, buvimu pašvęstoje (konsekruotoje) duonoje ir vyne yra tikras, jei įsipareigojame eiti paskui Jį ir su Juo, stengiantis įvykdyti jo meilės įsakymą, kurį Jis paliko savo mokiniams per Paskutinę Vakarienę: „Kad jūs vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus mylėjau.“ (Jn 13,34)

Popiežius pridūrė, kad kreipiasi į tikinčiuosius kaip Romos vyskupas, atvykęs sutvirtinti ne vien tikėjime, bet ir meilėje, kad palydėtų ir padrąsintų visų regiono tikinčiųjų, ne vien Cassano, bet ir kaimyninių vyskupijų, taip pat regione gyvuojančios Lungro graikų apeigų eparchijos tikinčiųjų ėjimą su Jėzumi Kristumi, drąsiai skelbiant Evangeliją ir siekiant paremti tokį gyvenimo būdą ir iniciatyvas, kurių centrinėje vietoje - vargšų ir paskutiniųjų poreikiai. Popiežius pridūrė, kad to paties linki ir civilinių institucijų pareigūnams, nuoširdžiai siekiantiems visuomenės gerovės.

Visus drąsinu: Liudykite konkretų solidarumą broliams, ypač tiems, kuriems trūksta teisingumo, vilties ir paguodos. Yra daug vilties ženklų šeimose, parapijose, asociacijose, bažnytiniuose sąjūdžiuose. Viešpats Jėzus nepaliaujamai žadina meilės darbus keliaujančioje savo tautoje. Taip pat tu, jaunime, neleisk atimti vilties! Nuoširdžiai adoruodami Jėzų ir būdami vienybėje su Juo gebėsim atsispirti blogiui, neteisingumui, smurtui gėrio, tiesos ir grožio jėgos dėka. (Vatikano radijas)